Narbutas kritikuoja Gatererio aiškinimą, kad sarmatai tik 80 m. pr. Kr. tapo galingais dešiniojo Dnepro kranto gyventojais. Gatereris net mano, kad, kol ši tauta atkeliavo prie Baltijos jūros, ji viešėjo kažkur vidury slavų kraštų, iš kur pasisėmė slavų arba veikiau slavų-sarmatų žodžių; nepaisant to, lietuvių kalba pagal savo šaltinį yra kilusi iš kažkokios labai ¡senos, iš Trakijos kilusios kalbos.
Tai, kokia buvo jų valdžia, kalba ir kokie papročiai, nežinoma. Gatereris1 bergždžiai stengiasi įrodinėti, kad sarmatai tik 80 metais prieš Kristaus gimimą buvo galingi dešiniojo Dnepro kranto gyventojai ir pastatė savo valstybę ant senovės S k i t i j o s griuvėsių, nes nei iki tų metų, nei vėliau negalima rasti sarmatų valstybės šia prasme. Neabejotina tik tai, kad, kaip jau sakėme, kažkokia iš daugelio ir daugiausia už Dono gyvenusių genčių sudaryta lyga, kuriai vadovaudami sarmatai gavo savo pavadinimą, žlungant skitams įsiliejo į Europą ir sukėlė jos tautų judėjimą.
Gatereris net mano, kad, kol ši tauta atkeliavo prie Baltijos jūros, ji viešėjo kažkur vidury slavų kraštų, iš kur pasisėmė slavų arba veikiau slavų-sarmatų žodžių; nepaisant to, lietuvių kalba pagal savo šaltinį yra kilusi iš kažkokios labai ¡senos, iš Trakijos kilusios kalbos.
Tačiau senovės tyrinėtojai, kurie teikėsi įsigilinti į mitologiją ir lietuvių kalbą, visiškai sutinka su mūsų nuomone. Danų mokslininkas ponas Raskas**, rašęs 1817 metais, lietuvius kildina iš to paties kaip ir mes lizdo. Jis net mano, kad, kol ši tauta atkeliavo prie Baltijos jūros, ji viešėjo kažkur vidury slavų kraštų, iš kur pasisėmė slavų arba veikiau slavų-sarmatų žodžių; nepaisant to, lietuvių kalba pagal savo šaltinį yra kilusi iš kažkokios labai ¡senos, iš Trakijos kilusios kalbos.