Kardinolas Fridrichas su karaliene Elžbieta ir jos vaikais iškart po Velykų atvyko į Vilnių ir sukėlė džiaugsmą pilyje bei mieste.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 246-247
_ . 230 ## Puslapis 247 III KNYGA pavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su dukterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų atvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. Deja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žento ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.
Fridrichas, rugijų karaliaus Feletėjo sūnus, buvo išvytas po rugijų pralaimėjimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 53
Žygiuodamas toliau su kariuomene, jis užėmė Romą ir, nukėlęs 475 m e ta i nuo sosto Vakarų Romos imperatorių, viešpatavo kaip pirmas iš svetimšalių Romoje, tačiau nesisavino nei valdovo vardo, nei purpurinės mantijos. Dvyliktaisiais viešpatavimo metais, laimėjęs keletą mūšių, sumušė rugijus, paėmė į nelaisvę karalių Feletėją, o jo sūnų Fridrichą išvijo. Nugalėtasis rugijų valdovas maldavo gotą Teodoriką pagalbos, tuo tarpu herulas, porą kartų gotų sumuštas, stengėsi 487 m e ta i atkurti savo kariauną, telkdamas vyrus iš to Germanijos krašto, kuris jam mokėjo duoklę; vėliau, keletą kartų su jais nelauktai susidūręs, nebesitikėjo sėkmės atviroje kovoje ir pasitraukė į Raveną.
Jau nuo kelių metų Fridrichas, vyskupas Tarapato, Teutonijoj steigė kryžiaus karę patelkti, lygia dalia nukeliavo tenai ir Tirbergas pašalpos veizėti.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 431
Visų pirma rūpinos jis kaip įmanąs kame noris pagalbos gauti. Jau nuo kelių metų Fridrichas, vyskupas Tarapato, Teutonijoj steigė kryžiaus karę patelkti, lygia dalia nukeliavo tenai ir Tirbergas pašalpos veizėti. Vyskupas Samijostaip pat naujos kryžiaus karės telkti iškeliavo [į] Teutonų ą, tą patį darė ir Kulmijos vyskupas, keliaudamas į svečias šalis pašalpos kryžėjams veizėti, kaipogi kryžėjai, patys nieko nebgalėdami begauti nuo svetimų viešpačių, išsiuntė vyskupus vardu tikybos ir išganymo masinti svietą1.
Fridrichas gyveno Marienburgo pilyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 194
Tuo metu Marienburgo pilyje gyveno brolis Heinemanas ir brolis Fridrichas, kuriuodu vienas kitą taip mylėjo, kad vienas be kito nenorėjo ne tik gyventi, bet ir mirti. Ilgainiui brolis Heinemanas užsikrėtė raupsais, o netrukus brolis Fridrichas nukrito nuo žirgo ir užsimušė.
Fridrichas buvo Rygos arkivyskupas ir mažesniųjų brolių ordino brolis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 221
Tais pačiais metais jo šventenybė Jonas XXII, popiežius, pasiuntė į Livonijos kraštą, įkalbėtas brolio Fridricho iš mažesniųjų brolių ordino, Rygos arkivyskupo, bei to paties miesto gyventojų, du legatus, būtent: Baltramiejų, Aleto vyskupą, ir Bernardą, švento Benedikto ordino švento Teofrido vienuolyno abatą Le Piui vyskupystėje, pakrikštyti lietuvių ir rusų karaliaus.