Fridrichas

PDF 246-247

_ .\n230\n\n## Puslapis 247\n\nIII KNYGA\npavasario, kai Aleksandro motina karalienė Elžbieta su duk­\nterimis ir sūnumi, kardinolu Fridrichu, iškart po Velykų at­\nvykę į Vilnių, sukėlė visuotinį džiaugsmą pilyje ir mieste. \nDeja, vestuvių linksmybes drumsdavo dažni uošvio ir žen­\nto ginčai, ir po kelerių metų (1500 m.

PDF 53

Žygiuodamas toliau su kariuomene, jis užėmė Romą ir, nukėlęs 475 m e ta i nuo sosto Vakarų Romos im­ peratorių, viešpatavo kaip pir­ mas iš svetimšalių Romoje, tačiau nesisavino nei val­ dovo vardo, nei purpurinės mantijos. Dvyliktaisiais viešpatavimo metais, laimėjęs keletą mūšių, sumušė rugijus, paėmė į nelaisvę karalių Feletėją, o jo sūnų Fridrichą išvijo. Nugalėtasis rugijų valdovas maldavo gotą Teodoriką pagalbos, tuo tarpu herulas, porą kar­ tų gotų sumuštas, stengėsi 487 m e ta i atkurti savo kariauną, telk­ damas vyrus iš to Germani- jos krašto, kuris jam mokėjo duoklę; vėliau, keletą kartų su jais nelauktai susidūręs, nebesitikėjo sėkmės atviroje kovoje ir pasitraukė į Raveną.

PDF 431

Visų pirma rūpinos jis kaip įmanąs kame noris pagalbos gauti. Jau nuo kelių metų Fridrichas, vyskupas Tarapato, Teutonijoj steigė kryžiaus karę patelkti, lygia dalia nukeliavo tenai ir Tirbergas pašalpos veizėti. Vyskupas Samijostaip pat naujos kryžiaus karės telkti iškeliavo [į] Teu­ tonų ą, tą patį darė ir Kulmijos vyskupas, keliau­ damas į svečias šalis pašalpos kryžėjams veizėti, kaipogi kryžėjai, patys nieko nebgalėdami begauti nuo svetimų viešpačių, išsiuntė vyskupus vardu ti­ kybos ir išganymo masinti svietą1.