Eberhardas, Varmės vyskupas, Fridricho iš Libencelės pastangomis pastatydino Vartenbergo pilį Galindos žemėje, Pisos upės pakrantėje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 222-223
Tais pačiais metais ir tuo pat laiku Eberhardas, Varmės vyskupas, brolio Fridricho iš Libencelės, savo fogto, pastangomis pastatydino pagonis lietuvius, nors turime duomenų, jog patys kryžiuočiai siaubė krikščionių žemes, netgi vyskupų valdas (žr. D. papildymus, 13 ir paaiškinimus). 584 D.— Rositen, Jer.— Rosîten; dab. Rezeknė, miestas Latgaloje į šiaurės rytus nuo Daugpilio. 585 Dusburgietis, tendencingai neigdamas Gedimino laiškų buvimą, stengiasi sumenkinti ir diskredituoti sėkmingą Lietuvos DK diplomatinę kovą prieš Ordino agresiją. Apie Gedimino laiškus žr. GL, p. 7—18 (Pašuta V.), Jakštas J., Vokiečių ordinas..., 2, p. 6—32; Lietuvių karas..., p. 208—210 (Sideravičius K.). Vartenbergo pilį Galindos žemėje, Pisos upės pakrantėje586; kai ši pilis jau buvo baigta, kai buvo iškilmingai giedamos mišios į šventąją dvasią, per evangeliją pasirodė vienas baltas baltutėlis naminis balandis.
1316 m. Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir 60 vyrų išžudė Bisenės pilies sargybą keitusius lietuvius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Apie 80 lietuvių žūtį 1316 metais\n\n Tuo metu brolis Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir\n60 vyrų nužygiavo link Lietuvos tuo metu, kai 80 lietuvių, išskirtų saugoti Bisenės pilies,\nturėjo iš čia pasitraukti, o į jų vietą ateiti kiti, kuriuos jis bei jo bendrai visus išžudė,\nišskyrus penkis, kurie, metę į šalį ginklus, išsigelbėjo pabėgdami.\n\n\n\n\n 329 (322).
Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, su 150 vyrų mėgino slapta paimti Gedimino pilį, tačiau pilėnai ją apgynė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
Antra\nkariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150\nvyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu\napie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti.\nTrečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo\nir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais\nkaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į\nnelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
Brolis Fridrichas iš Libencelės buvo paimtas į nelaisvę, kai Stanta su bendrais klastingai įsibrovė į Bartenšteino pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 190
Šį nusikalstamą žygį rengė ir jam vadovavo Govina, Stanta,\nTrinta, Misinas ir daug kitų, vertų amžinos užmaršties, kurie, ryžęsi šiai piktadarystei,\ntaip pasitvarkė, kad minėtasis Stanta su savo bendrais slaptai bei klastingai įsibrovė į\nBartenšteino pilį ir paėmė į nelaisvę brolį Rudolfą, vadinamą Bodemeru, ir brolį Fridrichą iš\nLibencelės su visa jų šeimyna. Tuo tarpu Misinas su Sklunijos valsčiaus547 vyrais pagrobė\nKaraliaučiaus brolių arklius.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vis dėlto anksčiau, nei jis subūrė brolių kariuomenę ir ją išdėstė įvairiose vietose, notangai, piktosios dvasios sukurstyti, dar kartą pakluso senam įsiūčiui ir iš neapykantos Jėzui Kristui vėl padarė atskalūnybės nuodėmę, o savo kariuomenės vadu išsirinko vyrą, vardu Sabinas. Šį nusikalstamą žygį rengė ir jam vadovavo Govina, Stanta, Trinta, Misinas ir daug kitų, vertų amžinos užmaršties, kurie, ryžęsi šiai piktadarystei, taip pasitvarkė, kad minėtasis Stanta su savo bendrais slaptai bei klastingai įsibrovė į Bartenšteino pilį ir paėmė į nelaisvę brolį Rudolfą, vadinamą Bodemeru, ir brolį Fridrichą iš Libencelės su visa jų šeimyna. Tuo tarpu Misinas su Sklunijos valsčiaus547 vyrais pagrobė Karaliaučiaus brolių arklius.