Maskvos metropolitas Fotijus siekė Kijevo metropolijos prijungimo prie Maskvos, bet dėl Vytauto ligos nieko nelaimėjęs išvyko į Maskvą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 175-176
Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto priimtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Maskvą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiuntė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atveju.
Fotijus buvo naujai išrinktas Maskvos metropolitas, su kuriuo Vytautas nutraukė ryšius siekdamas Lietuvai atskiro metropolito.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 170
Kenksmingą tos viršenybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąstvmo būdui ne kartą didysis kunigaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir nemažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metropolitams. Vytautas užkirto tam kelią, nutraukdamas iš karto visus ryšius su naujai išrinktu Maskvos metropolitu Fotijumi ir paliepdamas vyskupams, susirinkusiems į Naugarduką, išrinkti iš savo tarpo Lietuvai atskirą metropolitą. Daugiau apie tai žinių yra įdėję: K u 1 c z y ń sk i Specimen Ecclesiae Ruthenicae, Pars.
Fotijus 1408-1431 m. buvo pripažintas Kijevo ir visos Rusios metropolitu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 329
Mirus Kijevo ir visos Rusios metropolitui Kiprijonui (1390-1406), Vytautas dėjo pastangų pravesti Lietuvos stačiatikių metropolitu Polocko vyskupą Teodosijų. Jis buvo tačiau priverstas pripažinti « Kijevo ir visos Rusios» metropolitu graiką Fotijų (1408-1431)^62. Palyginti, sėkmingai sutvarkęs (1408-09) politinius reikalus rytuose, Vytautas galėjo visą savo dėmesį nukreipti vakarinei valstybės daliai ir kryžiuočių ordinui.
Fotijus siekė Kijevo metropoliją prijungti prie Maskvos, bet Vytauto priimtas dėl jo ligos nieko nepasiekė ir išvyko į Maskvą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 175-176
Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto priimtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Maskvą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiuntė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atveju.
Fotijus buvo naujai išrinktas Maskvos metropolitas, su kuriuo Vytautas nutraukė ryšius ir liepė Lietuvai rinkti atskirą metropolitą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 170
Kenksmingą tos viršenybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąstvmo būdui ne kartą didysis kunigaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir nemažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metropolitams. Vytautas užkirto tam kelią, nutraukdamas iš karto visus ryšius su naujai išrinktu Maskvos metropolitu Fotijumi ir paliepdamas vyskupams, susirinkusiems į Naugarduką, išrinkti iš savo tarpo Lietuvai atskirą metropolitą. Daugiau apie tai žinių yra įdėję: K u 1 c z y ń sk i Specimen Ecclesiae Ruthenicae, Pars.