Ragainės komtūras Folradas, gavęs Draikos prašymą, su kariuomene patraukė prieš Aukaimio pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 196
Apie pirmąjį Aukaimio pilies sugriovimą 1302 metais\n\n Šio magistro laikais, 1301 viešpaties metais, vienas lietuvis, vardu Draika, Aukaimio\npilėnas, didžiai susikrimto, kad šitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinėjamas, ir\npanoro, išsižadėjęs stabų garbinimo, atsidėti tikro bei gyvo dievo tarnybai, todėl slaptai\npasiuntė savo sūnų Piną pas brolį Folradą, Ragainės komtūrą, nuolankiai ir pamaldžiai\nprašydamas padėti jam išsivaduoti nuo stabmeldystės klaidų bei apsisaugoti nuo netikėlių\nrankų. Tas komtūras, magistro patartas, patraukė su kariuomene prieš Aukaimio pilį, ir\nštai kokie nuostabūs visi darbai dievo, kurio apvaizda taip sutvarkė šį itin svarbų reikalą,\nkad, broliams susirengus užpulti šią pilį, tą naktį pilyje sargybą ėjo minėtasis Draika.
Teodoras Narbutas vaizduoja Ragainės komtūrą Folradą kaip penkerius metus plėšikavusį ir plėšrūniškai kariauti įgudusį vadą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 343
Šiuose žygiuose pasižymėjo Ragainės \nkomtūras, vadintas Folradu, kuris, penkerius metus plė\nšikavęs, įgudo kariauti plėšrūniškai it vilkas
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Galop jis prijojo vietą, kur jo arklys nebenorėjo toliau nė žingsnio žengti, nors jį ir smarkiai ragino pentinais. Mat arklys matė pavojų, kurio raitelis nakties tamsoje negalėjo išvysti. Galop Henrikas tarė savo arkliui, stipriai jį paspausdamas pentinais: „Vardan viešpaties— į priekį“. Tada jo bendras, tai yra velnias, atsistojo prieš jį ir pasakė: „Tavo laimė, kad paminėjai savo dievo vardą, jeigu to nebūtum padaręs, jau būtum negyvas nutrenktas į šią pragarmę“. Pagautas siaubo, Henrikas liko stovėti toje vietoje, iki aušros nedrįsdamas nei į priekį žengti, nei atgal trauktis; kai jis išvydo neapsakomai aukštą skardį, nuo kurio galėjo nukristi į giliausią prarają, jeigu arklys būtų bent žingsnį žengęs į priekį, jis paženklino save šventuoju kryžiaus ženklu ir pašlovino vardą viešpaties, per kurį išvengė šitokio siaubingo pavojaus.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002