Narbutas spėjo, kad Rosės upės vardas siejosi su lietuvių genties tautomis, išėjusiomis į rytus valdant Filimerui arba kiek vėliau.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 227
Galbūt neįsižeis slavų seno vės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, ar ba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip va riagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų ko lonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prū sų gatve. Pagaliau dabar Kijevo gubernijoje ukrainiečių Rosės (Ross) upė, įtekanti į Dneprą dešiniajame krante, už savo pašventin tą vardą yra skolinga lietuvių genties tautoms, kadaise ten gy venusioms, kurios išėjo į rytus su gotais karaliaujant Filimerui arba šiek tiek vėliau. Be šito, lietuvių kraštuose turime ne vieną šventą upe, ar ba tiesiog taip pavadintą, arba apie ją žinome iš istorijos ar liaudies padavimų.
Narbuto aiškinimu, Filimero žygio kryptį rodo spalių kelias nuo Azovo jūros į Vakarų šalis ir vėlesnis jų judėjimas su gotais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 85
Apie šią tautą senovės ty rinėtojai ničnieko neaiškina. Plinijus rašo, kad spaliai buvę kairiojoje Dono pakrantėje, prie Kimerijos Bospo ro2; šis teiginys, paimtas iš senovės geografų ir esantis Plinijaus kompiliacijose, rodo, kad ši tauta buvusi labai sena, be to, Jordanas teigia, kad spaliai gyveno dabarti nėje Mazovijoje. Norint sužinoti Filimero žygio kryptį, reikia prisiminti, kad pirmiausia spaliai atvyko į tas Va karų šalis nuo Azovo jūros, o vėliau visi ar galbūt veik lesnė jų dalis keliavo su gotais.
Narbuto pasakojime kvadai, svebai, markomanai ir kitos gotų kartos daugelį metų traukė į Rytus paskui Filimerą per lietuvių tautų žemes ar jų pakraščiais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 86
Gerai žinoma gotų ir jų kraštiečių iš Skandinavijos įtaka minėtoms tautoms, — tai ne sykį įrodysime šiame vei kale; jie nutiesė kelią per Lietuvą iš Skandinavijos ir Užvyslio Gotijos, o kartu davė progą patraukti žmones paskui save. Kvadai, svebai, markomanai ir įvairios ki taip vadinamos gotų kartos traukė į Rytus paskui Fili- merą, bet ne kartu, o vienos paskui kitas ir daugelį metų; toks jų persikėlimas nuolat vyko arba lietuvių tautų gy venamų sričių pakraščiais, arba per jų žemes. Todėl ne mažai permainų turėjo įvykti ir šioje Europos dalyje.