t-001vidutinis
Fateris Dusburgiečio žinią apie krivį aiškino kaip nesusipratimą dėl rusinų, latviškai vadinamų krieviais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 420
Taigi, jei tiek Prūsijoje, tiek ir Lietuvoje buvo Romovė arba daug tokių šventovių, jei iš tikrųjų krivūlė Prūsų Lietuvoje dar iki šiol neužmiršta, tai ar gali būti didžiai sunku patikėti, kad krivis galėjo atsirasti ir tuose kraštuose ikidusburginiais laikais? O kodėl apie krivį nieko nemini Henrikas Latvis, rašęs apie Livoniją, apie šalį, kurią krivis valdė? Būtų galima manyti, kad Livonijoje nebūta jokio krivio pėdsako; net galima tvirtinti, kad Dusburgietis, klysdamas, jog Prūsijos krivio valdžia buvo taip labai paplitusi, tuo labiau norėjo matyti Livoniją klausančią jo įsakymų, kuo labiau stiprėjo ir įgavo didesnę reikšmę jo lyginimas su popiežiumi; žinoma, galima būtų tiesiog prisipažinti, kad joks Prū 7 Atvirkščiai, Strijkovskis apie tai rašo daugiau už prūsų ir latvių kroninininkus, nes jis po ranka turėjo istorijos šaltinius, kurie bylojo, kad ši pareigybė Lietuvoje gyvavo labai ilgai; tie šaltiniai galėjo papasakoti ir daugiau smulkmenų.