Asmuo

Eustachijus

raštininkas

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Raštininkas Eustachijus pasirašė 1538 m. rugsėjo 1 d. Žygimanto Augusto laišką dėl Drujos vandens tiekimo į Vilnių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 279

Miesto archyve: Žygimanto Senojo privilegija, datuota Rūdninkuose, 1534 metų liepos 4 dieną, ir kita, išsamesnė, išleista Vilniuje, 1535 metų liepos 17 dieną, su karaliaus parašu. Iš tos versmės ištekantis upelis vadinosi Druja, nes yra miesto archyve karaliaus Žygimanto Augusto laiškas, rašytas rusų kalba iš Liublino, datuotas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su Lietuvos antspaudu ir raštininko Ostafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspėjantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaivadienę, kad nestabdytų vandens, vamzdžiais nuvesto į miestą, iš Drujos upės Paplaujoje, tekančios netoli Ziupronių kelio, nes tam yra karaliaus leidimas, kurį ji privalanti gerbti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus, - prie kelio, išeinančio iš daubos ir vedančio iš dabartinio Markučių dvaro į namelį, vadintą Jeruzalimu, Paplaujoje.

t-002vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojimu, Nižilas, per krikštą pavadintas Eustachijumi, buvo didžiojo kunigaikščio dvariškis, o jo pravardė „Kruhlec“ galėjo reikšti pareigybę ar ką nors panašaus.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 562

Trečiasis kankinys buvo anų pirmųjų giminaitis - Nižilas, per krikštą pavadintas Eustachijumi, kuris taip pat buvo iš didžiojo kunigaikščio dvariškių, apie jį nežinome ankstesnių gyvenimo detalių, tik kad buvo vadintas Kruhlec, tikriausiai tai kokią pareigybę ar ką nors panašaus reiškė3.

t-003vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad istorikai nesutaria dėl Eustachijaus palaidojimo vietos, o Danilavičiaus „Metraštininkas“ ją sieja su Vilniumi, prie Šv. Mikalojaus cerkvės.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 562

Dėl tų šventųjų kankinių ir lietuvių patronų kūnų palaidojimo vietos istorikai nesutaria: Danilavičiaus „M etraštininkas“ įsitikinęs teigia, kad Eustachijus buvo palaidotas Vilniuje, prie Šv. Mikalojaus cerkvės, vienoje duobėje su Antanu ir Jonu5.