asmuo

Eustachijus

raštininkas

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Raštininkas Eustachijus pasirašė 1538 m. rugsėjo 1 d. Žygimanto Augusto laišką dėl Drujos vandens tiekimo į Vilnių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 279

Miesto archyve: Žygimanto Seno\njo privilegija, datuota Rūdninkuose, \n1534 metų liepos 4 dieną, ir kita, iš\nsamesnė, išleista Vilniuje, 1535 metų \nliepos 17 dieną, su karaliaus parašu. \nIš tos versmės ištekantis upelis vadi\nnosi Druja, nes yra miesto archyve ka\nraliaus Žygimanto Augusto laiškas, \nrašytas rusų kalba iš Liublino, datuo\ntas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su \nLietuvos antspaudu ir raštininko Os- \ntafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspė\njantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaiva- \ndienę, kad nestabdytų vandens, \nvamzdžiais nuvesto į miestą, iš Dru\njos upės Paplaujoje, tekančios netoli \nZiupronių kelio, nes tam yra kara\nliaus leidimas, kurį ji privalanti gerb\nti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant \nkalno prie Vilnelės turėjo didelius \nkaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš\neinančio iš daubos ir vedančio iš da\nbartinio Markučių dvaro į namelį, va\ndintą Jeruzalimu, Paplaujoje.

t-002vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojimu, Nižilas, per krikštą pavadintas Eustachijumi, buvo didžiojo kunigaikščio dvariškis, o jo pravardė „Kruhlec“ galėjo reikšti pareigybę ar ką nors panašaus.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 562

Trečiasis kankinys buvo anų pirmųjų giminaitis - Nižilas, per krikštą pavadintas Eustachijumi, kuris taip pat buvo iš di džiojo kunigaikščio dvariškių, apie jį nežinome ankstesnių gy venimo detalių, tik kad buvo vadintas Kruhlec, tikriausiai tai kokią pareigybę ar ką nors panašaus reiškė3.

t-003vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad istorikai nesutaria dėl Eustachijaus palaidojimo vietos, o Danilavičiaus „Metraštininkas“ ją sieja su Vilniumi, prie Šv. Mikalojaus cerkvės.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 562

Dėl tų šventųjų kankinių ir lietuvių patro nų kūnų palaidojimo vietos istorikai nesutaria: Danilavičiaus „M etraštininkas“ įsitikinęs teigia, kad Eustachijus buvo palai dotas Vilniuje, prie Šv. Mikalojaus cerkvės, vienoje duobėje su Antanu ir Jonu5.