Santrauka
Deryboms Lietuvos delegacijos vadovas Ernestas Galvanauskas gavo didelius įgaliojimus patenkinti Lenkijos ekonominius interesus, garantuoti lenkams priėjimą prie Baltijos jūros, sudaryti konvencijas, įskaitant gynybinę, kad tik pavyktų susigrąžinti Vilnių. Galvanausko miegamojo palangės sprogo padėta bomba – daugelyje vietų sužeistas E. Galvanauskas, nota pakvietęs nustatyti Lenkijos rytines sienas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Ernestas Galvanauskas nustebo, kad kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį. | c-001 | |
| t-002 Ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas 1923 m. Klaipėdoje priėmė lietuvių paradą. | c-002 | |
| t-003 Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. | c-003 | |
| t-004 Galvanausko planą paruošti akcijos Klaipėdoje politinę apsaugą ir diplomatinę gynybą. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ernestas Galvanauskas nustebo, kad kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvai liko sukilimo inscenizacijos scenarijus. Abipusis psichologinis atotrūkis akivaizdus – E. Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovins- kas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes… nelaikė to kova už tėvynę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas 1923 m. Klaipėdoje priėmė lietuvių paradą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas Klaipėdoje 1923 m. priima lietuvių paradą
L I E T U V O S I S T O R I J A 154 Kairės demokratija ir 1926 metų gruodžio perversmas Nepaisant geografinio artumo, istorijos bendrumo, etninės giminystės (tarp latvių ir lietuvių) ryšiai su Latvija ir Estija nesiplėtojo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Galvanausko planą paruošti akcijos Klaipėdoje politinę apsaugą ir diplomatinę gynybą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tik keli žmonės iš vyriausybės žinojo apie E. Galvanausko planą pa- ruošti akcijos Klaipėdoje politinę apsaugą ir diplomatinę gynybą. Siekda- ma vietos gyventojų palaikymo, prolietuviškų nuotaikų pačioje Klaipėdo- je, Lietuva pinigais parėmė prolietuviškas organizacijas, nupirko palankių sau straipsnių, laikraščių, įsigijo nuosavybės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |