asmuo

Ernekė

3 teiginiai4 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001

Ernekė priplaukė prie kranto, pasigailėjęs persirengusio Nodamo, kuris su bendrais užpuolė laivą ir išžudė jo įgulą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 180

Kai, šitai išgirdęs, brolis Ernekė jo pasigailėjo ir priplaukė\nprie kranto, šis staiga nutvėrė laivą, stipriai į jį įsikibo ir, susišaukęs savo bendrus,\nužpuolė plaukusius laivu ir visus išžudė.\n\n\n\n\n 240 (233).

t-002aukstas

Apie gegužės 12 d. Ragainės komtūras Ernekė magistro įsakymu laivais išplaukė Lietuvos link.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 179

Tais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras,\nišplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias\nnaujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai. Kai jie plaukė pro jau\nminėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis,\nkaip galima būtų apgauti brolius; vieniems pasiūlius vienokį vylių, kitiems — kitokį,\ngalop visi sutarė, kad vienas iš jų, mokąs lenkų kalbą, apsivilktų moteriškais drabužiais,\natsistotų Nemuno pakrantėje ir, kai šie plauksią pro šalį, pasiprašytų priimamas į laivą ir\nšitaip išvaduojamas iš netikėlių nelaisvės.

t-003vidutinis

Ernekė, Ragainės komtūras, Kojelavičiaus pasakojime su rinktiniais kryžiuočių ordino vyrais plaukė Nemunu prieš srovę į Lietuvą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 162

Vėliau, sužinoję, jog apsiriko, sugrįžo prie pilies, bet Surmi- nas tinkamai išnaudojo gautą atokvėpį: išvedė iš pilies įgulą ir išgabeno vertingiausius daiktus; priešas, už ėmęs tuščią pilį ir sugriovęs gynybinius įrenginius, ne drįso toliau veržtis. Šiek tiek vėliau Ernekė, Ragainės komtūras, ieškodamas progos karui ar pataikaudamas, kaip priduria senieji rašytojai, kažkokiam iš Vienos kilusiam kryžiuočiui, troškusiam pamatyti priešų kraš tą, su rinktiniais kryžiuočių ordino vyrais plaukė Ne munu prieš srovę į Lietuvą, ir jau buvo bepraplaukią Kolainių pilį, Surmino iš naujo atstatytą. Surminas, degdamas visuotine neapykanta ir kęsdamas skausmą dėl neseniai patirtų nuostolių, baisiai širdo, kad prie šas kuo ramiausiai jo akyse plaukioja, tačiau atvirai nieko negalėjo padaryti, nes K a rin iu v y liu m i pa- šie, atokiau nuo kranto plau- im a m a s k ry žiu o č ių kdami, buvo nepasiekiami la iv a s nei ietimis, nei strėlėmis, o jis pats neturėjo nė vieno di desnio laivo.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl magistras bei broliai didžiai nudžiugo ir padėkojo už galybę suteiktų malonių dievui, guodžiančiam savo žmones kiekvienoje nelaimėje. Štai šitaip pragaras, visai neseniai džiūgavęs teisingojo dievo lėmimu, patyrė skausmą, o brolių liūdesys pavirto džiaugsmu. 243 (236). Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą 1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas, Karaliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami pro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino.