Erdvilas atsisakė mokėti skitams duoklę, paskelbė karą ir jų kunigaikščiui įteikė dvi strėles.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 81
Tiesa, kai buvę toliau\nnuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kru\nvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš\nstovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas dau\ngiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba pri\ngėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo\nD u o k lės p ra ša n tiem s\nsk ita m s E rd vila s siu n \nčia d v i strė le s\nšaukęs pasiuntinius, jis atsi\nsakė duoklės, paskelbė karą\nir įteikė jų kunigaikščiui do\nvaną— dvi strėles.
Erdvilas atsisakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui dovaną— dvi strėles.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 81
Tiesa, kai buvę toliau\nnuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kru\nvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš\nstovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas dau\ngiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba pri\ngėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo\nD u o k lės p ra ša n tiem s\nsk ita m s E rd vila s siu n \nčia d v i strė le s\nšaukęs pasiuntinius, jis atsi\nsakė duoklės, paskelbė karą\nir įteikė jų kunigaikščiui do\nvaną— dvi strėles.
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsi rengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko di džiuoju kunigaikščiu I S .
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 45
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsi\nrengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko di\ndžiuoju kunigaikščiu I S .\nIšžygiavę iš Naugarduko, įkūrė Gardino miestą l6 , ir \npaskui nužygiavo Į Brastą l7 , ir rado Brastą, ir Drohiči- \nną 1 8 , ir Melniką 1 9 Batu nusiaubtus ir sunaikintus2 0 . Jis \ntuos miestus atstatė ir ėmė juose kunigaikščiauti 2I.
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 238
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako, kurio jie godojami lūkuro. Erdvilas paskui, sutraukęs karėjus lietuvių, žemaičių, žemgalių, pa- lečionų, liepė siuntinius sau atvesti, kuriems dvi vy- lyči duodamas tarė: „Siunčiu jūsų viešpačiui tas vy- lyčias, kursai, noris pusę pasaulės nukariavo, vie nok neturi dar tiek galios, idant Lietuvos tautą nu veiktų". Siuntiniai totorių, supratę, ant kokio galo buvo taip vaišinami, pargrįžo į savo abažus ir, ką buvo regėję, apipasakojo.
Erdvilas kildino iš Graužos — lietuvių vado, žymaus Erdvilo kario.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 468
Savo \ngiminę jis kildino iš Graužos — lietuvių vado, žymaus Erd\nvilo kario.
Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 190
Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog. lent. Nr. 1). Jis paliko vienintelį sūnų, istorijoje žinomą Mingailos vardu, jau su Lietuvos kunigaikščio valdžia ir titulu, paveldėjusį didžiules iš Rusios atgautas valdas Aukštaitijoje.
Narbutas teigia, kad kunigaikštis Erdvilas Graužanskių giminės pradininkui vadui Graužini dovanojo Graužiškes Ašmenos paviete.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 468
Kaip įrodymą pateikė privilegiją, kuria jo protė\nviui mainais už Graužiškes Ašmenos paviete (jas kunigaikš\ntis.i Erdvilas buvo dovanojęs Graužanskių giminės pradinin\nkui vadui Graužini) buvo dovanotas Mlinkų kaimas Nau\ngarduko paviete.
Tai bu vo ne kas kitas kaip tik Mantvilos sūnus Erdvilas, žino mas tuo metu respublikoniškoje Lietuvoje tokiu titulu.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 192
Tai bu vo ne kas kitas kaip tik Mantvilos sūnus Erdvilas, žino mas tuo metu respublikoniškoje Lietuvoje tokiu titulu. Vedęs jis buvo Gertrūdą, pasak rusų metraštininkų, be laisvę iš Lenkijos.
Erdvilas neabejotinai buvo Neromos ir Peluzijos išvaduo tojas iš jas užvaldžiusių Rusios kunigaikščių jungo.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 185
Erdvilas neabejotinai buvo Neromos ir Peluzijos išvaduo\ntojas iš jas užvaldžiusių Rusios kunigaikščių jungo. Pas\ntarieji po Vladimiro Didžiojo sūnaus Jaroslavo mirties, \nkaip palikuonys skirstydamiesi turtus, ¡buvo nelygiai išsi\ndaliję tėvonines ir užkariautas žemes.
Erdvilas viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, kurį Teodoras Narbutas tapatina su Lietuvos Naugarduku.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 111
Erdvilas viešpatavo Lie\ntuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, tai yra Lie\ntuvos Naugarduke.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tuo pat metu miręs Vykin tas, Žemaitijos kunigaikštis, paliko savo įpėdiniu bro lį Erdvilą, tačiau šis, manydamas, jog vieno valdovo per maža skirtingoms valstybėms, kaip per maža vie nos sielos į dvi dalis padalytam kūnui, be to, norėda mas atsiteisti už pagalbą, kurios neseniai sulaukė, per leido Živinbudui visas teises į Žemaitiją. Tačiau neilgai trukus jis susirgo ir pasimirė, vyras, kuris pelnytai priskirtinas prie žymiausių Lietuvos didvyrių. Erdvilui mirus, Naugarduko kunigaikštystę valdyti žemių. Polocko rusai savo valstybės valdymą buvo perdavę ne vienam kunigaikščiui, bet tautai5; šitokių permainų priežastis buvo ta, kad per skitų karą buvo netekę teisėtų kunigaikščių.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Po savo tėvo mirties didysis kunigaikštis Mingaila su telkė savo kariuomenę ir patraukė prieš Polocko mies tą 2 ir prieš Polocko vyrus, kurie reikalus sprendė viečėje3, kaip Didysis Naugardas ir Pskovas. Ir visų pirma atžygiavo prie jų miesto, vadinamo Gorodcu4. Polocko vyrai, stoję savo pulkais, pasitiko juos prie Gorodco, ir pradėjo vieni su kitais smarkiai kautis ir kapotis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Jų buvimo vietą dar ir dabar primena Aš menos pavieto, į pietus nuo Ašmenos, tarp Ašmenos ir Eišiškių, ten, kur buvo senoji Neroma, esantis Graužiškių miestelis. Mūsų nurodytoji kronika iš šių vadų kildina Lietuvos garsiųjų didikų gimines: iš Grumbio — Goštau tus', iš Eikšos — Davainas, iš Griaužio •— Montvydus4. Erdvilas, trims žymiausiems karo vadams išdalijęs pasie nio žemes, matyt, norėjo įtvirtinti priklausomybę to iš Rusios kunigaikščių atgauto krašto, juoba kad tie vadai gerai tiko saugoti sieną.
Šaltinis: 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
- Ejksi- sowi zaś, który na ruskiej wyprawie I Czynił jak hetmaniijak rycerz w każdej sprawie, I Dałmu ten wszystek okrąg, który tak dziś zową Ejkszyszkami z Ejksisa, został jego głową 15). Riteriškumas, kaip labai svarbus bruožas, pabrėžiamas pasakojimuose apie žymiau- sių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių atsiradimą. Kildindamas Radvilų giminę iš kunigaikščio Erdvilo palikuonių, mūsų poetas ir istorikas pabrėžia, kad jo sūnus Radvila, į tėvą narsumu panašėjęs, kaip ir tėvas riterišką amatą puoselėjęs (šalt.