Erdvilas atsisakė mokėti skitams duoklę, paskelbė karą ir jų kunigaikščiui įteikė dvi strėles.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 81
Tiesa, kai buvę toliau nuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kruvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš stovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas daugiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba prigėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo D u o k lės p ra ša n tiem s sk ita m s E rd vila s siu n čia d v i strė le s šaukęs pasiuntinius, jis atsisakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui dovaną— dvi strėles.
Erdvilas atsisakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui dovaną— dvi strėles.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 81
Tiesa, kai buvę toliau nuo pavojaus po kurio laiko atgavo drąsą, užvirė kruvina kova. Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš stovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas daugiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba prigėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo D u o k lės p ra ša n tiem s sk ita m s E rd vila s siu n čia d v i strė le s šaukęs pasiuntinius, jis atsisakė duoklės, paskelbė karą ir įteikė jų kunigaikščiui dovaną— dvi strėles.
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsi rengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko di džiuoju kunigaikščiu I S .
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 45
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsirengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko didžiuoju kunigaikščiu I S . Išžygiavę iš Naugarduko, įkūrė Gardino miestą l6 , ir paskui nužygiavo Į Brastą l7 , ir rado Brastą, ir Drohičiną 1 8 , ir Melniką 1 9 Batu nusiaubtus ir sunaikintus2 0 . Jis tuos miestus atstatė ir ėmė juose kunigaikščiauti 2I.
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir nar sus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip tru kinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 238
Tokiu vienok jų gorinimu nenusiminė lietuviai, bet tuojau visoj ūkėj sukėlė karėjus, ir Erdvilas, kunigaikštis Žemaičių, vyras drąsus ir narsus, liepė siuntinius vaišinti Kernavėj ir visaip trukinti, lig į karę nepasitiekiąs, neduodant nė kokio atsako, kurio jie godojami lūkuro. Erdvilas paskui, sutraukęs karėjus lietuvių, žemaičių, žemgalių, palečionų, liepė siuntinius sau atvesti, kuriems dvi vylyči duodamas tarė: „Siunčiu jūsų viešpačiui tas vylyčias, kursai, noris pusę pasaulės nukariavo, vienok neturi dar tiek galios, idant Lietuvos tautą nuveiktų". Siuntiniai totorių, supratę, ant kokio galo buvo taip vaišinami, pargrįžo į savo abažus ir, ką buvo regėję, apipasakojo.
Erdvilas kildino iš Graužos — lietuvių vado, žymaus Erdvilo kario.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 468
Savo giminę jis kildino iš Graužos — lietuvių vado, žymaus Erdvilo kario.
Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 190
Erdvilo gyvenimas nutrūko 1089 metais (genealog. lent. Nr. 1). Jis paliko vienintelį sūnų, istorijoje žinomą Mingailos vardu, jau su Lietuvos kunigaikščio valdžia ir titulu, paveldėjusį didžiules iš Rusios atgautas valdas Aukštaitijoje.
Narbutas teigia, kad kunigaikštis Erdvilas Graužanskių giminės pradininkui vadui Graužini dovanojo Graužiškes Ašmenos paviete.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 468
Kaip įrodymą pateikė privilegiją, kuria jo protėviui mainais už Graužiškes Ašmenos paviete (jas kunigaikštis.i Erdvilas buvo dovanojęs Graužanskių giminės pradininkui vadui Graužini) buvo dovanotas Mlinkų kaimas Naugarduko paviete.
Tai bu vo ne kas kitas kaip tik Mantvilos sūnus Erdvilas, žino mas tuo metu respublikoniškoje Lietuvoje tokiu titulu.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 192
Tai buvo ne kas kitas kaip tik Mantvilos sūnus Erdvilas, žinomas tuo metu respublikoniškoje Lietuvoje tokiu titulu. Vedęs jis buvo Gertrūdą, pasak rusų metraštininkų, belaisvę iš Lenkijos.
Erdvilas neabejotinai buvo Neromos ir Peluzijos išvaduo tojas iš jas užvaldžiusių Rusios kunigaikščių jungo.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 185
Erdvilas neabejotinai buvo Neromos ir Peluzijos išvaduotojas iš jas užvaldžiusių Rusios kunigaikščių jungo. Pastarieji po Vladimiro Didžiojo sūnaus Jaroslavo mirties, kaip palikuonys skirstydamiesi turtus, ¡buvo nelygiai išsidaliję tėvonines ir užkariautas žemes.
Erdvilas viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, kurį Teodoras Narbutas tapatina su Lietuvos Naugarduku.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 111
Erdvilas viešpatavo Lietuvos žemėse palei Nerį ir gyveno Naujapilyje, tai yra Lietuvos Naugarduke.
Radvilų giminės kilmė šaltinyje siejama su kunigaikščio Erdvilo palikuonimis.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 77
Kildindamas Radvilų giminę iš kunigaikščio Erdvilo palikuonių
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsi rengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko di džiuoju kunigaikščiu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 44
Didysis kunigaikštis Erdvilą įsirengė čionai sostinę ir ėmė vadintis Naugarduko didžiuoju kunigaikščiu