asmuo

Dusburgas

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Dusburgas, pasak Narbuto, vyskupijų padalijimo tekste mini Prieglių kaip Pregorą arba Lipsą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 347

Tik iš įvairių žinomų darbų galime sužinoti, kad Prieg­ lius, tekėdamas į Aistmares, taip pat turėjo Lipze pavadi­ nimą; taip jis paminėtas apie vyskupijų padalijimą pas Dusburgą (p. 478): Tertiam quoque limitavimus, sicut claudit recens mare ab occidente ad flumen quod dicitur Pregora sive Lipsa (Acta Borus. T. II. P. 613). Taigi Prieglius ir Lipza buvo viena ir ta pati upė, kurios žio­ tyse tais laikais buvo uostas, taip pat vadinęsis Lipza. Tad naujas steigiamas miestas turėjęs būti ten, kur Prieglius įteka į Aistmares.
t-002vidutinis

Dusburgas, pasak Narbuto, provincijų mažesnes dalis buvo pratęs vadinti teritorijomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 355

Čia randame detalę, kuri pasikartoja kitose provinci­\njose ir kuri galėtų labiau paaiškinti visos tautos istoriją,\njei šaltiniai nebūtų taip sujaukti. Kiekviena provincija\ndalijosi j mažesnes dalis, atskirus valsčius, teritorijas,\nkaip jas buvo pratęs vadinti Dusburgas, kartais mažes­\nnes, o kartais didesnes; jos paprastai vadinamos pagal\npagrindines vietoves arba savo valdovų pilių vietovar­\ndžius. Beveik nėra abejonių, kad šias krašto dalis valdė\nįžymesni savininkai, vadinami bajorais, gyvenę tvirtovė­\nse arba pilaitėse.
t-003vidutinis

Tik iš įvairių žinomų darbų galime sužinoti, kad Prieg lius, tekėdamas į Aistmares, taip pat turėjo Lipze pavadi nimą; taip jis paminėtas apie vyskupijų padalijimą pas Dusburgą (p. 478): Tertiam quoque limitavimus, sicut claudit recens mare ab occidente ad.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 347

Tik iš įvairių žinomų darbų galime sužinoti, kad Prieg­ lius, tekėdamas į Aistmares, taip pat turėjo Lipze pavadi­ nimą; taip jis paminėtas apie vyskupijų padalijimą pas Dusburgą (p. 478): Tertiam quoque limitavimus, sicut claudit recens mare ab occidente ad flumen quod dicitur Pregora sive Lipsa (Acta Borus. T. II. P. 613). Taigi Prieglius ir Lipza buvo viena ir ta pati upė, kurios žio­ tyse tais laikais buvo uostas, taip pat vadinęsis Lipza. Tad naujas steigiamas miestas turėjęs būti ten, kur Prieglius įteka į Aistmares.
t-004vidutinis

Kiekviena provincija dalijosi j mažesnes dalis, atskirus valsčius, teritorijas, kaip jas buvo pratęs vadinti Dusburgas, kartais mažes nes, o kartais didesnes; jos paprastai vadinamos pagal pagrindines vietoves arba savo valdovų pilių vietovar džius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 355

Tačiau nemaža Pamedės dalis, ypač šiaurėje, slėniuose netoli Vyslos ir Nogato, dėl ežerų, pelikių ir užliejamų plotų buvo visiškai negy­ venama arba iš dalies buvo mažiau apgyvendinta negu kitos provincijos. Čia randame detalę, kuri pasikartoja kitose provinci­ jose ir kuri galėtų labiau paaiškinti visos tautos istoriją, jei šaltiniai nebūtų taip sujaukti. Kiekviena provincija dalijosi j mažesnes dalis, atskirus valsčius, teritorijas, kaip jas buvo pratęs vadinti Dusburgas, kartais mažes­ nes, o kartais didesnes; jos paprastai vadinamos pagal pagrindines vietoves arba savo valdovų pilių vietovar­ džius.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Čia randame detalę, kuri pasikartoja kitose provinci­ jose ir kuri galėtų labiau paaiškinti visos tautos istoriją, jei šaltiniai nebūtų taip sujaukti. Kiekviena provincija dalijosi j mažesnes dalis, atskirus valsčius, teritorijas, kaip jas buvo pratęs vadinti Dusburgas, kartais mažes­ nes, o kartais didesnes; jos paprastai vadinamos pagal pagrindines vietoves arba savo valdovų pilių vietovar­ džius. Beveik nėra abejonių, kad šias krašto dalis valdė įžymesni savininkai, vadinami bajorais, gyvenę tvirtovė­ se arba pilaitėse.