Ditrichas iš Altenburgo, Baigos komtūras, gavęs didžiojo magistro leidimą pastatė Lunenburgo pilį Bartos žemėje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 227
Apie Lunenburgo pilies ir dviejų miestų pastatymą\n\n Tuo metu brolis Ditrichas iš Altenburgo, Baigos komtūras, paprašęs didįjį magistrą\nleidimo ir jį gavęs, pastatė Bartos žemėje, dviejų upių, būtent: Gubros ir Sainos593,\nsantakoje, Lunenburgo [Liūno] pilį594, pavadintą nuo vardo lauko, kuriame ji stovi. Be\nto, tas pats komtūras pastatė miestą prie Bartenšteino pilies, o brolis Luterbergas,\njo šviesybės Braunšveigo kunigaikščio sūnus ir Kristburgo komtūras,— miestą prie\nIlienburgo [Ilijos] pilies595.
1316 m. balandžio 4 d. Ditrichas iš Altenburgo su Fridrichu Kvicu ir kitais vyrais patraukė link Bisenės pilies.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais\n\n Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš\nAltenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės\nginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi\nčia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę\ndu ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus.
Ditrichas iš Altenburgo buvo Ordino magistras 1335–1341 m.; jo laikais apie 1340 m. Mikalojus baigė darbą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 20
Darbą Mikalojus baigė\njau magistro Ditricho iš Altenburgo (1335—1341 m.) laikais, apie 1340 m. Jo „Prūsijos\nžemės kronikoje“ nemaža detalių pakeista arba pridėta79.
1324 m. gegužės 22 d. Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, su broliais ir kariais užpuolė Gedimino pilies papilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 221
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą 1324 metais\n\n Po to, gegužės 22 dieną, brolis Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, ir 44\nbroliai su 400 Sembos ir Notangos vyrų apyaušryje netikėtai užpuolė Gedimino pilies\npapilį, sudegino jį ir išžudė visus žmones, kuriuos jame surado, išskyrus tuos, kuriems\npavyko pasprukti į pilį. Broliai neteko trijų Notangos vyrų, kritusių kovoje, ir dviejų,\nkuriuos paėmė į nelaisvę.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Versti jis pradėjo dar didžiojo Ordino magistro Liuterio iš Braunšveigo (1331 — 1335 m.) laikais, tačiau rankraštis buvo sunaikintas. Darbą Mikalojus baigė jau magistro Ditricho iš Altenburgo (1335—1341 m.) laikais, apie 1340 m. Jo „Prūsijos žemės kronikoje“ nemaža detalių pakeista arba pridėta79.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
357 (350). Apie Mazovijos žemės nusiaubimą 134 metais Kai sutarė taiką, kai Livonijos ir Prūsijos žemių bei kitų kaimyninių kraštų broliai ir visi kiti krikščionys tvirtai patikėjo, kad daugiau nebereikėsią kariauti, kai jau ketino kalavijus perkalti į noragus, o ietis — į pjautuvus, tas pats nedorasis [karalius], tikėjimo bei tikinčiųjų priešas, užsikimšo nelyginant kurčioji angis ausis, nenorėdamas girdėti išganingų jo šventenybės popiežiaus perspėjimų, kuriuos minėtieji legatai kuo tiksliausiai jam buvo perdavę; užuot pagalvojęs apie savo bei saviškių išganymą, būtent apie tai, kaip jam priimti su tinkamomis iškilmėmis ir su derama pagarba krikšto sakramentą, jis, eidamas savo pirmtakų pėdomis, vėl suskato iš paskutiniųjų naikinti tikėjimą ir tikinčiuosius. Jis mat patvarkė, kad Dovydas, jo pilininkas Gardine, įsibrovė su galinga kariuomene lapkričio 21 dieną į Mazovijos žemę ir, plėšdamas bei degindamas, nusiaubė Plocko vyskupo miestą, vardu Pultuskas, ir 130 šios vyskupystės bei Mazovijos kunigaikštystės kaimų, daugybę vienuolynams bei kilmingiesiems priklausančių dvarų, 30 parapinių bažnyčių ir koplyčių su daug dievo garbei skirtų maldos namų.
Susietas teiginys: t-005
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
362 (355). Apie Lunenburgo pilies ir dviejų miestų pastatymą Tuo metu brolis Ditrichas iš Altenburgo, Baigos komtūras, paprašęs didįjį magistrą leidimo ir jį gavęs, pastatė Bartos žemėje, dviejų upių, būtent: Gubros ir Sainos593, santakoje, Lunenburgo [Liūno] pilį594, pavadintą nuo vardo lauko, kuriame ji stovi. Be to, tas pats komtūras pastatė miestą prie Bartenšteino pilies, o brolis Luterbergas, jo šviesybės Braunšveigo kunigaikščio sūnus ir Kristburgo komtūras,— miestą prie Ilienburgo [Ilijos] pilies595.