1316 m. balandžio 4 d. Ditrichas iš Altenburgo su Fridrichu Kvicu ir kitais vyrais patraukė link Bisenės pilies.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus.
Ditrichas iš Altenburgo buvo Ordino magistras 1335–1341 m.; jo laikais apie 1340 m. Mikalojus baigė darbą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 20
Darbą Mikalojus baigė jau magistro Ditricho iš Altenburgo (1335—1341 m.) laikais, apie 1340 m. Jo „Prūsijos žemės kronikoje“ nemaža detalių pakeista arba pridėta79.
1324 m. gegužės 22 d. Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, su broliais ir kariais užpuolė Gedimino pilies papilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 221
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą 1324 metais Po to, gegužės 22 dieną, brolis Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, ir 44 broliai su 400 Sembos ir Notangos vyrų apyaušryje netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį, sudegino jį ir išžudė visus žmones, kuriuos jame surado, išskyrus tuos, kuriems pavyko pasprukti į pilį. Broliai neteko trijų Notangos vyrų, kritusių kovoje, ir dviejų, kuriuos paėmė į nelaisvę.
Ditrichas iš Altenburgo, Baigos komtūras, gavęs didžiojo magistro leidimą pastatė Lunenburgo pilį Bartos žemėje.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Dusburgietis teigia, kad ditrichas iš Altenburgo mat patvarkė, kad Dovydas, jo pilininkas Gardine, įsibrovė su galinga kariuomene lapkričio 21 dieną į Mazovijos žemę ir, plėšdamas bei degindamas, nusiaubė Plocko vyskupo miestą, vardu Pultuskas, ir 130 šios vyskupystės bei Mazovijos kunigaikštystės kaimų, daugybę vienuolynams bei kilmingiesiems priklausančių dvarų, 30 parapinių bažnyčių ir koplyčių su daug dievo garbei skirtų maldos namų.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.