Dionyzas iš Charakso Narbuto pasakojime mini gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 151
Bet turbūt\ndėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei\nvietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo.\nKeliautojas tik sužinojo, kad jis renkamas prie Eridano\nupės, įtekančios į minėtą jūrą; Dionyzas iš Charakso vėl\ngi kalba apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė\nįteka į Šiaurės jūrą3. Kai kurie senovės tyrinėtojai šią upę\nlaiko pasakų išmone, tačiau mes, spręsdami iš senovės\n1 Lib.
Dionyzas iš Charakso, pasak Narbuto, Oktaviano Augusto laikais geografiškai aprašinėdamas pasaulį minėjo Pantikapą ir Aldeską.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 211
Be šių įrodymų, turime ir seno\nvės autorių paliktų, ir naujų laikų tyrimais patvirtintų\npaminklų. Dionyzas iš Charakso, imperatoriaus Oktaviano\nAugusto laikais aprašinėjęs pasaulį geografiškai, mini dvi\nupes: Pantikapą ir Aldeską; jos, susiliedamos į vieną,\njungiasi su jūra, kurios pakrantėse yra gintaro. Tai, be\nabejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinė\ntojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomo\nnės sutampa.