asmuo

Dionizas Poška

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

Narbutas svarstė, kad Dionizas Poška, rašydamas šį straipsnį, galėjo turėti omenyje konkretų asmenį iš Lietuvos intelektualų aplinkos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 50

Sunku pasakyti, ar D. Poška, rašydamas šį straipsnį, turėjo omenyje kokį nors konkretų asmenį. Galbūt ir taip. Jam pui­ kiai buvo žinomas tuometinis intelektualus Lietuvos elitas, ypač tie, kurie domėjosi krašto praeitimi. D. Poška turėjo ga­ limybę su daugeliu iš jų asmeniškai bendrauti, vadinasi, ir ži­ noti jų planus.
t-002vidutinis

Dionizas Poška buvo vienas Žemaitijoje gyvenusių inteligentų, pradėjusių rašyti poeziją žemaitiškai arba lietuviškai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 110-111

Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba. Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas). Įspūdį padarė 1818 m.

Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“ paskelbtas 1829 m. „Dziennik Warszawski“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 49

Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui pri­ imti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Wars- zawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžan­ ginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“8. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume lai­ kyti tam tikru literatūriniu testamentu.

Dionizui Poškai buvo žinomi Simono Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, nors savo straipsnyje jis Daukanto neminėjo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 51

Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti\nS. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai\nbuvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo\npersirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, ta­\nrytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829\nmetų ir nebuvo.