Narbutas svarstė, kad Dionizas Poška, rašydamas šį straipsnį, galėjo turėti omenyje konkretų asmenį iš Lietuvos intelektualų aplinkos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 50
Sunku pasakyti, ar D. Poška, rašydamas šį straipsnį, turėjo omenyje kokį nors konkretų asmenį. Galbūt ir taip. Jam puikiai buvo žinomas tuometinis intelektualus Lietuvos elitas, ypač tie, kurie domėjosi krašto praeitimi. D. Poška turėjo galimybę su daugeliu iš jų asmeniškai bendrauti, vadinasi, ir žinoti jų planus.
Dionizas Poška buvo vienas Žemaitijoje gyvenusių inteligentų, pradėjusių rašyti poeziją žemaitiškai arba lietuviškai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 110-111
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“ paskelbtas 1829 m. „Dziennik Warszawski“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 49
Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“8. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume laikyti tam tikru literatūriniu testamentu.
Dionizui Poškai buvo žinomi Simono Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, nors savo straipsnyje jis Daukanto neminėjo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo persirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, tarytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829 metų ir nebuvo.
Dionizo Poškos ir S. Valiūno santykiai, tyrinėtojų vertinimu, buvo labai artimi.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 43
D. Poškos santykiai su S. Valiūnu tyrinėtojams nekelia jokių abejonių - jie buvę labai artimi.
Dionizas Poška mirė 1831 m., dar neprasidėjus sukiliminei emigracijos bangai, ir sulaukė senyvo amžiaus.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 18
Juk D. Poška mirė 1831 m., t.y. dar neprasidėjus posukiliminei emigracijos bangai. Be to, jis sulaukė senyvo amžiaus.
Dionizas Poška, J. Šimkevičius ir S. Valiūnas buvo kilę iš to paties Raseinių pavieto.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 43
Visi trys: J.Šimkevičius, D. Poška ir S. Valiūnas buvo kilę iš vieno Raseinių pavieto.
Poška neabe jojo, jog ją turi rašyti lietuvis arba žemaitis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 442
Ir nors kalbos klausimas straipsnyje neakcentuojamas, D. Poška neabejojo, jog ją turi rašyti lietuvis arba žemaitis.