Prūsijos vyskupas Kristijonas Kristaus karių ordinui priskyrė žymų vyrą Brunoną ir dar keturiolika vyrų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 44
4. Apie Kristaus karių ordino brolius Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau suprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono ir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi Kristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo metu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui; minėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge su juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.
Brunonas 1008 m. pabaigoje išvyko iš Lenkijos krikštyti aisčių su 18 palydovų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 54
Pagaliau 1008 m. gale jis iš-\n vyko iš Lenkijos\n aisčių krikštyti net\n su 18 palydovų.
1009 m. vasario 14 d. Brunonas aisčių krašte buvo suimtas ir nužudytas su visais palydovais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 54
Bet ir jo misijos\n nebuvo sėkmingos. Toli įėjęs į aisčių kraštą, jis 1009 metais\n vasario 14 d. buvo suimtas ir su visais palydovais nužudytas.
Kojelavičiaus pasakojime magistras Brunonas prie Treiderės upės netoli Livonijos įlankos užpuolė grobiu apsikrovusius siaubėjus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 175
Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio,\nnusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kala\nviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus ne\ntoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai\njuos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius\ngrobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal\ndėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai\nšitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai\ndžiusi po kaimus.
Kojelavičiaus pasakojime magistras Brunonas netoli Livonijos įlankos prie Treiderės upės užpuolė grobiu apsikrovusius siaubėjus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 175
Po to nugalėtojai, paleisti pasiplėšti grobio,\nnusiaubė visas apylinkes, naikindami ugnimi ir kala\nviju kaimus bei jų gyventojus. Pavijęs siaubėjus ne\ntoli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai\njuos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius\ngrobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal\ndėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai\nšitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai\ndžiusi po kaimus.
Teodoras Narbutas rašė, kad Livonijos ordino vaidai su dvasininkija stiprėjo dėl to, kad magistras Brunonas jautėsi asmeniškai įžeistas, o Brunoną apibūdino kaip prastai išauklėtą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 317
Po kiek laiko vyravusios \ntaikos Livonijoje vėlei įsiliepsnojo ordino vaidai su dva\nsininkija, juo stipriau, kuo labiau asmeniškai įžeistas jau\ntėsi magistras Brunonas, žmogus, kaip galima suprasti, \nprastai išauklėtas ir turintis nesutramdomų laukinių
Brunonas prie Treiderės upės, netoli jūros kranto, užpuolė lietuvių stovyklą, atsiėmė visus belaisvius ir nukovė 800 žmonių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 318
Tuo tarpu Brunonas, paskubomis surinkęs \nsavo karius, birželio 1 dieną pavijo lietuvius netoli nuo \njūros krantų, prie Treiderės upės stovyklaujančius, ir su\nrengė tokias narsias kautynes, kad atsiėmė visus belais\nvius, o aštuonetą šimtų žmonių užmušė.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Pavijęs siaubėjus ne toli Livonijos įlankos, magistras Brunonas nirtulingai juos užpuolė prie Treiderės upės, jau apsikrovusius grobiu. Iš pradžių Vytenio padėtis rodėsi sunkoka gal dėl to, kad neturėjo po ranka kariuomenės (paprastai šitaip esti, kai gabenamas grobis), nes ji buvo išsisklai džiusi po kaimus. Kai žuvo aštuoni šimtai lietuvių, o trys tūkstančiai buvo paimta į nelaisvę, rodėsi, jog kryžiuočiai netoli pergalės, o lietuviams belieka bėgti. Kartais vis dėlto beviltiškoje padėtyje gelbsti ir tai, kad nėra kur bėgti. Kadangi iš užpakalio buvo jūra, vienoje pusėje trukdė Treiderės upė, o kitoje pusėje ir priekyje puolė priešai, jie turėjo kariauti, nes ne buvo jokios vilties pabėgti.
Susietas teiginys: t-005
Susieti teiginiai: t-005