Pasak vietos padavimo, Bousas buvo lietuvių didikas ir vadas, palaidotas kape su žirgu, kurtais, sakalu ir karine ginkluote.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 378
Pasak vietos padavimo, tame kape palaidotas kažkoks lietuvių didikas, vadas (Wada), vardu Bousas (Bous); jis čia gulįs su žirgu, su kurtais ir sakalu bei visa karine ginkluote. Sį kapą kaimiečiai lietuviškai vadina vado Bouso kapinėmis (Kapinies Wade Boussa). Iš senų vietinių dokumentų aišku tik tiek, kad apie 1520 metus ta žemė priklausė Bousevičių giminei; tuo laiku Boguslavas Bousevičius, Rodūnios vėliavininkas, buvo tos žemės tėvonis.
Mano kaimo, vadinamo Bouslaviškėmis (Bouslawiszki), že mėje yra kvadratinis kapas, 20 pėdų ilgio, be aiškaus sampilo, tik apmūrytas lauko akmenimis, lyg tai būtų kokio nors medi nio pastato pamūrijimas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 378
Pasitaiko taip pat ir akmeninių kaitų, labai gražiai padirbtų iš titnago. Mano kaimo, vadinamo Bouslaviškėmis (Bouslawiszki), žemėje yra kvadratinis kapas, 20 pėdų ilgio, be aiškaus sampilo, tik apmūrytas lauko akmenimis, lyg tai būtų kokio nors medinio pastato pamūrijimas. Pasak vietos padavimo, tame kape palaidotas kažkoks lietuvių didikas, vadas (Wada), vardu Bousas (Bous); jis čia gulįs su žirgu, su kurtais ir sakalu bei visa karine ginkluote.