Karalienė Bona pritarė Žygimanto Senojo 1536 m. rugsėjo 9 d. įsakymui paskelbti naujus Vilniaus miesto įstatymus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 275
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
1536 m. rugsėjo 9 d. nauji Vilniaus miesto įstatymai buvo paskelbti pritariant karalienei Bonai Sforcai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 275
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
Bona Sforca atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, o Žygimantą Augustą išugdė Renesanso dvasia.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „itališkų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki... šakutės, tuo metu nežinotos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse.
Bona Sforca buvo Žygimanto II Kazimieraičio žmona ir karalienė.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 32
rašytas 1525 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did. kunigaikščio Žygimanto II Kazimieraičio žmonai karalienei Bonai Sforcai