1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami sukilę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę. Kojelavičius Bogdano Chmelnickio vadovautą ukrainiečių sukilimą vadino Rusios baudžiauninkų sukilimu.
Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcionavo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino karalių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federaciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo baudžiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami sukilę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę, Lietuvos ir Lenkijos feodalai su šlėktomis slopino juos, panaudodami ne tik jungtinės valstybės, bet ir savo valdų privačią kariuomenę.
Iš to aiškėja, kad pagonybės jis nelaikė vieninga, kokios nors dvasininkų hierarchijos reglamentuojama religija. 14 Rusios baudžiauninkų sukilimu autorius vadina ukrainiečių sukilimą, vadovautą Bogdano Chmelnickio. To sukilimo jis nelaikė tautiniu, nes baltarusių ir ukrainiečių nevadino tautomis.