1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami sukilę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę. Kojelavičius Bogdano Chmelnickio vadovautą ukrainiečių sukilimą vadino Rusios baudžiauninkų sukilimu.
Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcio navo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino ka ralių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federa ciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo bau džiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltaru sių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami suki lę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę, Lietuvos ir Lenkijos feodalai su šlėk tomis slopino juos, panaudodami ne tik jungtinės vals tybės, bet ir savo valdų privačią kariuomenę.
Iš to aiškėja, kad pagonybės jis nelaikė vieninga, kokios nors dvasininkų hierar chijos reglamentuojama religija. 14 Rusios baudžiauninkų sukilimu autorius vadina ukrainiečių sukilimą, vadovautą Bogdano Chmelnickio. To sukilimo jis nelaikė tautiniu, nes baltarusių ir ukrainiečių nevadino tautomis.