t-001vidutinis
Bochartas yra pati gyvybė; Merkurijus išreiškia galybę ir lemtį - vieno ir kito gyvenimo ribą, mirtį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą; Plutonas - požemį, arba egzistavimą po mirties.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Dabar sunku tinkamai atskleisti to mito prasmę: pirma, apeigos buvo slaptos, antra, painiava net senovės mitologų vei kaluose, nes vieni Kabirus prilygina Dioskūrams, tai yra Kas torui ir Polideukui, kiti laiko juos kažkokių dievų vaikais, tre ti - kerėtojais arba kažkokiais šventikais, panašiais į daktilus, koribantus, kuretus. Tačiau lygindami tuos padavimus vieną su kitu ir aiškindamiesi tų dievybių prigimtį, Mnelea, o vėliau Rolandas, labiausiai priartėdami prie tiesos, sutaria, kad Ka tarai - trys pragaro, arba mirusiųjų, dievai, kadangi Prozerpi na simbolizuoja žemę, priimančią į savo įsčias visa, kas mirė, ir atiduodančią, arba gimdančią, iš tų pačių įsčių, dėl to ji yra pati gyvybė; Merkurijus išreiškia galybę ir lemtį - vieno ir kito gyvenimo ribą, mirtį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą; Pluto nas - požemį, arba egzistavimą po mirties. Tai iš tikrųjų ir yra graikų mitologijos Trejybė.