Birutės ir Kęstučio meilės istorija laikoma vienu iš Lietuvos metraščiuose užrašytų epinių pasakojimų siužetų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 25
Visų pirma atsirado herojinių dainų, bet jų žinoma labai nedaug. Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palaidota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios). Visi minėti pasakojimai užrašyti XV–XVI a.
Birutė neįgijo krikščioniško vardo, buvo palaidota kaip pagonė, o jos legenda išliko ir įsigalint krikščionybei.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 25
Visų pirma atsirado herojinių dainų, bet jų žinoma labai nedaug. Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palaidota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios). Visi minėti pasakojimai užrašyti XV–XVI a.
Kunigaikštienės Birutės paskandinimo aplinkybės, kaip ir Kęstučio mirtis, šaltinyje vadinamos neaiškiomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Tačiau ir tai negalėjo pasotinti goduolio Ordino, kuris, priėmęs savo globon Vytautą ir Taut 36 Klausimas, ar Kęstutis pats pasirinkęs mirtį, - juk Skirgaila, važiavęs jo aplankyti, netikėtai rado negyvą, ar nužudytas, o jo žmona kunigaikštienė Birutė paskandinta, - nėra iki šiol aiškus ir rašantiesiems Lietuvos istoriją dera jo imtis. 37 Vygandas savo kronikoje, p.
Kojelavičiaus pasakojime Kęstutis, grįžęs į Lietuvą, paėmė į žmonas vaidilutę Birutę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 251
Užėmęs kovos lauką, priešas džiaugėsi, tardamasis pasiekęs pergalę, tiesa, gana kruviną; jie čia ir sustojo, be vado nedrįsdami toliau žygiuoti. Tuo tarpu lietuviai, išsaugoję likusius karius, ramiai patraukė namo, išsigabendami laimikį — visą grobį. Kęstutis, sugrįžęs į Lietuvą, kur paėmė į žmonas vaidilutę Birutę, neilgai džiaugėsi ramiu gyvenimu, nors labai norėjo užmiršti savo vargus.
Alfredas Bumblauskas nurodo, kad Birutės ir Kęstučio meilės istorija yra vienas iš Lietuvos metraščiuose užrašytų siužetų, atitinkančių epinius pasakojimus.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 106
usias pavyzdys – dainos apie Sudaitį. Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Kęstučio meilės istorija (Biru
Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, Birutę vaizduoja kaip Žemaičių didiko dukterį ir Praurimės aukuro ugnies saugotoją prie Palangos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 155
Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ugnies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Aukuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės liekanas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kunigaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pusę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.
Narbutas pasakoja, kad Kęstutis Birutę išsivežė prieš jos valią į Naujuosius Trakus ir ten vedė, nors ji buvo davusi skaistybės įžadą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 154
Žemaičių ir Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pasitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją ir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną.
Narbutas rašo, kad Birutė, žuvus Kęstučiui ir valdant Vytautui, grįžo į Palangą ir 1416 metais ten mirė laikydamasi senojo tikėjimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 155
Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30. Dabar, kai rašau, beveik kaip Strijkovskio laikais, vyksta ant dieviškosios Birutės kapo paprastų žmonių, susirenkančių net iš toli, jos prisiminimo ir garbinimo apeigos. Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno garsėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne-
Narbutas aiškina, kad Jogaila ir Vytautas iš pagarbos Birutei paliko jai Palangos aukuro apeigas, todėl jos Žemaitijoje išliko ilgiau.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 155
Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ugnies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Aukuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės liekanas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kunigaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pusę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina.