Bertoldas, vadinamas Briuhavenu

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Minėtas brolis Bertoldas, šitai sužinojęs, atžygiavo su\ntūkstančiu Sembos vyrų ir pabandė sutrukdyti statybai, bet nestengė, nes netikėliai\nstipriai priešinosi; nenorėdami, kad jų pastangos būtų visai bergždžios, jie pasuko link\nMedrabos pilies534, per kurią krikščionys patyrė daug bėdų, ir ją po stipraus antpuolio iki\npamatų sudegino, o visus žmones išžudė ar paėmė į nelaisvę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Karaliaučiaus komtūrą Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, bei apie jo gyvenimą Šis brolis Bertoldas neilgai vadovavo Ragainės piliai, mat netrukus buvo paskirtas Karaliaučiaus brolių komtūru. Stebėtinų dalykų pasakojama apie šio vyro gyvenimą ir apie jo ypatingą dorovingumą. Kai, viešpaties įkvėptas, nutarė duoti vienuolio įžadus, jis apmąstė šiuos du, būtent: neturto ir klusnumo, kurių turi laikytis vienuoliai, nes jie privalomi ir vienuolyne, ir už jo sienų, be to, tretįjį, būtent skaistybės, patį sunkiausiąjį, o tada pasiryžo save išbandyti, ar esąs pakankamai pasirengęs jos laikytis, nes niekas negali būti skaistus, jeigu dievas neduoda tos malonės, ir nutarė imtis štai šio nepaprasto ir kupino pavojų išbandymo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais Prūsijos žemėje lankėsi brolis Gotfridas Hohenlohė,\nTeutonų ordino didysis magistras, pasiuntęs Livonijos žemės broliams į pagalbą brolį\nBertoldą Briuhaveną, Karaliaučiaus komtūrą, su daugybe brolių ir ginklanešių. Šie,\nsusijungę su Livonijos brolių kariuomene šventų Petro bei Povilo, apaštalų, dieną (birželio\n29), nukovė per 4 tūkstančius Rygos miestiečių ir lietuvių, kurie tuo metu buvo apsupę\n\n 549 Goliubo pilis prie Drevantos, į šiaurės rytus nuo Torunės (SZCh, p.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Brolis Bertoldas, Karaliaučiaus komtūras, nuo seno didžiai troško sulaukti tokios progos,\nkai karalius bus iškeliavęs iš savo žemės, ir ten nusigauti su brolių kariuomene; jis\nsubūrė didelę kariuomenę, jos vadu paskyrė brolį Henriką Cutsvertą, Baigos komtūrą, ir\nįsakė jam su šia kariuomene traukti link Lietuvos ir siaubti minėtojo karaliaus žemes.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą\n\n 1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas,\nKaraliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami\npro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino. Šitai padarę, patraukė į\nJunigedos valsčių532, kurį nusiaubė, grobdami bei degindami; neskaitant kitų padarytų\nnuostolių, paėmė į nelaisvę ir nužudė septynis šimtus netikėlių.