Narbutas Belskio nuomonę apie Ledą, Ladą, Lėlį ir Polėlį laikė klaidinga ir siejo ją su vardų panašumu. Belskis globojo ne patį linų auginimą lauke, bet tai, kas padaryta iš linų, visus dirbinius.
Šie mitai jokiu būdu netaikomi Ledos dvyniams Kastorui ir Poliuk- sui, kaip tai mėginta įrodyti. Šios nuomonės klaidingumas atsirado dėl to, kad šitaip ma nė kronikininkas Belskis, kuriam tikriausiai pirmiau už Lato ną atėjo į galvą Ledos vardas, panašesnis į Ladą, žinomą Lėlio ir Polėlio motinos vardu. Tyrėjams stokojant kritiškumo, ta klaida išplito panašiai kaip mūsų mitologų spėjimas; kai kurie iš mūsų deivės Lados daro graikų Venerą arba egiptiečių Izidę, o iš jos dvynių Lėlių vadina Kupidonu, o Polėlių - Himenėju.
Tai buvo Linų Izidė, to augalo vertės atradėja; ji globojo ne patį linų auginimą lauke, bet tai, kas padaryta iš linų, visus dirbinius. Linai pirmiausia atrasti Egipte, kur auga kaip laukinis au galas, todėl pirmieji lininiai dirbiniai turėjo pasirodyti šiame krašte; apdoroti juos išmokė karalienė Izidė, Hermio žmona, todėl Antikos žmonės ją praminė Isis linigem. Aušra (Aussra) Ryto deivė.