Teodoro Narbuto pasakojime Bajeris norėjo 1590 m. Jenoje išleistą knygelę apie gintarą, briedį ir Prūsijos žoles įdėti į savo „Monumentą Prussica“. Iš to, remiantis Bajeriu1, atsirado įsitikinimai, jog gelonų-budinų kraštas turėjęs būti Polesėje, senovės Kulmo žemėje ir Lietuvos Brastos vaivadijoje. Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“.
Labiausiai jį primena skruzdėliniai gyvasakiai; geltonas ir baltas gintaras kvepia skirtingai. Smalsuoliams rekomenduojama paskaityti knygelę „Ja. Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“.
Iš to, remiantis Bajeriu1, atsirado įsitikinimai, jog gelonų-budinų kraštas turėjęs būti Polesėje, senovės Kulmo žemėje ir Lietuvos Brastos vaivadijoje.
Iš to, remiantis Bajeriu1, atsirado įsitikinimai, jog gelonų-budinų kraštas turėjęs būti Polesėje, senovės Kulmo žemėje ir Lietuvos Brastos vaivadijoje. Senovės amžių neurai, anot paties Herodoto, gyveno Dnepro vidurupio kairiojoje pakrantėje, o iš ten persikėlė j dešiniąją pakrantę todėl, kad jiems pradėjo įkyrėti neapsakoma daugybė žalčių; bet niekur nesakoma, kad jie visiškai išsikėlė iš kairiosios pakrantės. Taip pat neįmanoma kaip nors pažymėti kokias nors ribas neurų ¡gyvenamo krašto, kaip nežinomų dykrų, kur nuklysdavo klajokliškos ir laukinės gentys.
Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“.
Smalsuoliams rekomenduojama paskaityti knygelę „Ja. Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“. Tai, kad gintaras yra senojo pasaulio kūrinys, teigia gamtos tyrinėtojai Klaprotas ir Hagenas.