Narbutas Augusto valdymo epochai priskiria pasakojimą, kad Bitinijos keliautojas Divonis neva 17 m. pr. Kr. apsilankė vėliau Prūsija pavadintame krašte. Narbutas rašo, kad Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas pažengė, o Augustas pats rašė geografijos traktatus, rinko žinias ir pasitelkė matematikus.
Narbutas Augusto valdymo epochai priskiria pasakojimą, kad Bitinijos keliautojas Divonis neva 17 m. pr. Kr. apsilankė vėliau Prūsija pavadintame krašte.
* ¥ * III skyrius S E N O V Ė S Ž I N I Ų T Ę S I N Y S 171 Sausumos atradimai. Iš imperatoriaus Augusto valdy mo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prū sijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio kraš te, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus.
Narbutas rašo, kad Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas pažengė, o Augustas pats rašė geografijos traktatus, rinko žinias ir pasitelkė matematikus.
Kai kartaginietis\npamatė plaukusį iš paskos romėnų laivą ir, nenorėjęs pa\nrodyti jam kelio, įviliojo jį į pavojingas vietas, jis pats\nprarado savo laivą ir pražudė savo seklį, tačiau buvo už\nlai saviškių dosniai apdovanotas1.\n175\nIlgo imperatoriaus Augusto valdymo metais geografi\njos tyrinėjimas padarė geroką pažangą: šis Romos val\ndovas pats rašė traktatus apie geografiją, iš visur rinko\nžinias, pasitelkė matematikus2. Taigi nėra abejonių, kad\nvalstybės valdžia turėjo tam tikrų tikslių žinių apie jūras\nir kraštus, esančius į šiaurę nuo Elbės.