Narbutas Augusto valdymo epochai priskiria pasakojimą, kad Bitinijos keliautojas Divonis neva 17 m. pr. Kr. apsilankė vėliau Prūsija pavadintame krašte. Narbutas rašo, kad Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas pažengė, o Augustas pats rašė geografijos traktatus, rinko žinias ir pasitelkė matematikus.
Narbutas Augusto valdymo epochai priskiria pasakojimą, kad Bitinijos keliautojas Divonis neva 17 m. pr. Kr. apsilankė vėliau Prūsija pavadintame krašte.
* ¥ * III skyrius S E N O V Ė S Ž I N I Ų T Ę S I N Y S 171 Sausumos atradimai. Iš imperatoriaus Augusto valdymo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prūsijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio krašte, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus.
Narbutas rašo, kad Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas pažengė, o Augustas pats rašė geografijos traktatus, rinko žinias ir pasitelkė matematikus.
Kai kartaginietis pamatė plaukusį iš paskos romėnų laivą ir, nenorėjęs parodyti jam kelio, įviliojo jį į pavojingas vietas, jis pats prarado savo laivą ir pražudė savo seklį, tačiau buvo už lai saviškių dosniai apdovanotas1. 175 Ilgo imperatoriaus Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas padarė geroką pažangą: šis Romos valdovas pats rašė traktatus apie geografiją, iš visur rinko žinias, pasitelkė matematikus2. Taigi nėra abejonių, kad valstybės valdžia turėjo tam tikrų tikslių žinių apie jūras ir kraštus, esančius į šiaurę nuo Elbės.
šio veikalo detalės turi geriausių šiaurinių kraštų tyrinėtojų išvadas4. Tik buvo manoma, kad už Divonio vardo slypi kažkoks romėnų astronomas, kuris buvo įpareigotas išmatuoti šiaurinę Europą; šie Julijaus Cezario pradėti matavimai vyko be paliovos net iki dešimtojo Augusto Oktaviano konsulato, t. y. iki 24 metų prieš Kristaus gimimą
Ilgo imperatoriaus Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas padarė geroką pažangą: šis Romos valdovas pats rašė traktatus apie geografiją, iš visur rinko žinias, pasitelkė matematikus2. Taigi nėra abejonių, kad valstybės valdžia turėjo tam tikrų tikslių žinių apie jūras ir kraštus, esančius į šiaurę nuo Elbės.