Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Antanas Baranauskas

5 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Vilkmergės apskrityje – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Tačiau antros šio sąjūdžio kartos atstovas, aukštaitis, kunigas ir poetas, ateityje tapsiantis vyskupu, lietuvių literatūros šedevro, poemos „Anykščių šilelis“ autorius, Antanas Baranauskas (1835–1902) 1859 m. parašė: „Viso svieto mokslus lietuviam paduosiu. Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valstybė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pažiūros
  • 1859 m. išreiškė civilizuotos, aukštąją kultūrą turinčios lietuvių tautos viziją.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio Lietuvos istorijoje aprašoma Antano Baranausko 1859 m. išsakyta tautos vizija.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Antanas Baranauskas 1859 m. išreiškė civilizuotos, aukštąją kultūrą turinčios lietuvių tautos viziją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau antros šio sąjūdžio kartos atstovas, aukštaitis, kunigas ir poetas, ateityje tapsiantis vyskupu, lietuvių literatūros šedevro, poemos „Anykščių šilelis“ autorius, Antanas Baranauskas (1835–1902) 1859 m. parašė: „Viso svieto mokslus lietuviam paduosiu; / Viso svieto raštus, knygas lietuviškan versiu. / Lietuvnykai žmonės bus visi galvočiais, / Visam svietui visuos moksluos eis kelio vedžiotų.“ Tai civilizuotos, savo aukštąją kultūrą turinčios tautos vizija.
t-002vidutinis

Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valstybė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių literatūra per šį laikotarpį pakilo į naujas aukštumas, lietuvių kalba parašyti kūriniai tenkino ir intelektualiai išlavintą protą, gerą meninį skonį. Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valstybė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi. Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą.
t-208467vidutinis

Antanas Baranauskas nurodė, kad Kaune gyvenęs vyskupas Motiejus Valančius šiokiadieniais eidavo į savo koplyčią klausyti išpažinčių jų prašiusių žmonių.

Įrodymai (1)
t-208469vidutinis

Baranauskas prie Valančiaus karsto pabrėžė, kad prie velionio visada buvo galima prieiti ir kad jis šelpė minias vargšų.

Įrodymai (1)
t-209303vidutinis

A. Baranauskas „Metskaitliuose“ paskelbė blaivybės raidos refleksiją „Suvveiga girtuoklu“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Blaivybės judėjimo apogėjuje A. Baranauskas "Metskaitliuose" paskelbė net savotišką blaivybės raidos refleksiją, pavadintą "Suvveiga girtuoklu" ir pasirašyta ''Jurkszto Smalausio”.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—22
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—22
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11