Tačiau antros šio sąjūdžio kartos atstovas, aukštaitis, kunigas ir poetas, ateityje tapsiantis vyskupu, lietuvių literatūros šedevro, poemos „Anykščių šilelis“ autorius, Antanas Baranauskas (1835–1902) 1859 m. parašė: „Viso svieto mokslus lietuviam paduosiu. Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valstybė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi.
Tačiau antros šio sąjūdžio kartos atstovas, aukš- taitis, kunigas ir poetas, ateityje tapsiantis vyskupu, lietuvių literatū- ros šedevro, poemos „Anykščių šilelis“ autorius, Antanas Baranauskas (1835–1902) 1859 m. parašė: „Viso svieto mokslus lietuviam paduosiu; / Viso svieto raštus, knygas lietuviškan versiu. / Lietuvnykai žmonės bus visi galvočiais, / Visam svietui visuos moksluos eis kelio vedžiotų.“ Tai civilizuotos, savo aukštąją kultūrą turinčios tautos vizija.
Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valstybė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi.
Lietuvių literatūra per šį laikotarpį pakilo į naujas aukštumas, lietuvių kalba parašyti kūriniai tenkino ir intelektualiai išlavintą protą, gerą meni- nį skonį. Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valsty- bė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi. Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą.