Teodoro Narbuto pasakojimu, Antanas atsisakė grįžti prie pagonybės ir laikėsi tikėjimo į tikrąjį Dievą, todėl didysis kunigaikštis Algirdas mėgino jį palenkti pažadais, o vėliau įsakė įkalinti ir kankinti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Antanas šiaip ar taip nenorėjo grįžti prie pagonybės; didysis kunigaikštis pats ėmėsi gražumu jį įkalbinėti pasekti vyresniuoju broliu, negailėjo nei palankumo, nei pažadų, kad tik jį palenktų savo pusėn. Betgi niekas neįstengė jo atkalbėti nuo tikėjimo į tikrąjį Dievą. Algirdas įsakė įmesti jį į dar griežtesnį kalėjimą ir visokiais kankinimais pergalėti tą užsispyrimą.
Teodoro Narbuto cituojamoje šventųjų istorijoje pasakojama, kad 1347 m. balandžio 24 d. Jonas buvo pakartas ant ąžuolo, o ilgiau kankintas Antanas birželio 14 d. pakartas ant to paties medžio.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Jie reikalavo pagerbti dievus, tačiau, negalėdami jų priversti, Joną pasmaugė ir balandžio 24 dieną pakorė ant ąžuolo šakos; Antanas dar ilgiau buvo kankinamas; pagaliau, birželio 14 dieną buvo pakartas ant to paties medžio. Nesitikėdami, - pasakoja Viešpaties šventųjų istorija, 563 - kad netrukus prie to medžio bus pastatyta šventovė Dievo Švenčiausiosios Trejybės Vienybėje garbei1. Vyko tai 1347 me-? tais, pagal patikimiausius datos apskaičiavimus1 2