Aleksandras II – Rusijos imperijos caras, siejamas su XIX amžiaus reformų pradžia ir svarbiais politiniais pokyčiais. Po Krymo karo jis su aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus, taip prisidėdamas prie imperijoje prasidėjusių reformų. Jo atėjimas į sostą atgaivino visuomenės siekius susigrąžinti po 1830–1831 m. sukilimo prarastas teises ir net siekti nepriklausomybės arba autonomijos. 1860 m. rudenį caras atvyko į Vilnių, o spalio 1 d. dalyvavo iškilmėse katedroje, kur po pamaldų priėmė aukščiausius bažnyčios dignitorius. Viešnagės metu jam buvo įteiktas memorialas, kuriame blaivybės priešininkai, degtinės supirkėjai, smuklininkai ir pramonininkai kaltinti siekiu dėl pelno nuskurdinti valstiečius.
Egidijus Aleksandravicius - Blaivybe Lietuvoje XIX amziuje
Istorinė reikšmė
Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia ir atgaivino visuomenės siekius atgauti prarastas teises, nepriklausomybę arba autonomiją.
Michał Baliński taip vertina Aleksandro II atėjimą į sostą; vertinimas pateiktas aptariant laikotarpį po 1830–1831 m. sukilimo.
, po caro Nikolajaus I mirties ir XII ## Puslapis 13 Rusijai pralaimėjus Krymo karą, imperijoje prasidėjo reformos. Caras Aleksandras II ir jo aplinka rengė baudžiavos panaikinimo projektus, vakarinėse imperijos gubernijose pagyvėjo visuomeninis - politinis gyvenimas. Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Vilniaus Senienų muziejus - mokslinė institucija, sutelkusi krašto visuomenę.
dešimtmetyje. Aleksandro II atėjimas į sostą buvo liberalių reformų pradžia: atgaivino visuomenės siekimus atgauti tai, kas buvo prarasta po 1830-1831 m. sukilimo, o gal net iškovoti daug daugiau - nepriklausomybę arba bent autonomiją.
M. Valančius, sužinojęs, kad 1860 m. rudenį į Vilnių atvyks Aleksandras II, pasistengė dalyvauti jo iškilmingame priėmime. Šis priėmimas, šykščiai atspindėtas vyskupo dienoraščio pastabose, buvo panašus į kauniškį, įvykusį prieš dvejus metus. -Spalio 1 d. imperatorius buvo iškilmėse katedroje, dalyvaujant metropolitui V. Žilinskiui, Vilniaus vyskupui A.S. Krasinskiui ir M. Valančiui. Po pamaldų visi trys aukščiausieji bažnyčios dignitoriai buvo priimti Aleksandro II.
Aleksandrui II įteiktame memoriale blaivybės priešininkai, degtinės supirkėjai, smuklininkai ir pramonininkai kaltinti siekiu dėl pelno nuskurdinti valstiečius.
Kaip vyskupo atsakas netrukus Aleksandrui II buvo įteiktas memorialas, kuriame negailestingai puolami blaivybės priešininkai, degtinės "atpirkėjai", smuklininkai ir pramonininkai, siekiantys dėl pelno galutinai nustekenti valstiečius.
Paskutinįjį motyvą pabrėžėme todėl, kad 1822 m. uždraudžiant visas masoniškas organizacijas Aleksandras II pasirašė dokumentą, kuriame buvo "organizacijų, besiremiančių priesaika" kategorija.