Aleksandras I – istorinis asmuo, kurio vaidmuo pateiktuose šaltiniuose atsiskleidžia per sprendimus, susijusius su Lietuvos bajorija ir Lietuvos politine padėtimi. Po Vienos kongreso Lietuvos bajorija pageidavo prisijungti prie Kongresinės Lenkijos, tačiau Aleksandras I tam nepritarė, todėl istorinės Lietuvos žemės liko atskirame politiniame kontekste. Jo aplinkoje minimas Adomas Jurgis Čartoriskis – asmeninis Aleksandro I draugas, iki 1824 m. globojęs Vilniaus universitetą, kuris tuo metu buvo svarbus lenkų kultūros centras už etnografinės Lenkijos ribų. 1830–1831 m. sukilimo aplinkybėmis Aleksandras I nusprendė nekeršyti ištikimybės priesaiką sulaužiusiai Lietuvos bajorijai, tačiau per kraštą žygiavusios didelės kariuomenės padarė skaudžių pasekmių ekonomikai.
Taip Aleksandrą I apibūdina veikalo autoriai; Čartoriskis iki 1824 m. buvo Universiteto globėjas ir kurį laiką ėjo Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas.
L I E T U V O S I S T O R I J A 104 1830–1831 metų sukilimas Aleksandras I nutarė nekeršyti ištikimybės priesaiką jam sulaužiusiai Lietuvos bajorijai ir viskas liko kaip buvę išskyrus tai, kad milžiniškų kariuomenių žygiavimas per kraštą du kartus per pusę metų turėjo skaudžių pasekmių ekonomikai. Kai 1815 m.
L I E T U V O S I S T O R I J A 104 1830–1831 metų sukilimas Aleksandras I nutarė nekeršyti ištikimybės priesaiką jam sulaužiusiai Lietuvos bajorijai ir viskas liko kaip buvę išskyrus tai, kad milžiniškų kariuomenių žygiavimas per kraštą du kartus per pusę metų turėjo skaudžių pasekmių ekonomikai. Kai 1815 m.
Universiteto globėju iki 1824 m. buvo Lenkijos didikų atžala – Adomas Jurgis Čartoriskis (Adam Jerzy Czartoryski, 1770–1861) – asmeninis caro Aleksandro I draugas, kurį laiką ėjęs Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas.
Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai. Lietuvos bajorija reiškė pageidavimus prisijungti prie šio darinio, tačiau Aleksandras I nesutiko. Visos istorinės Lietuvos žemės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru tapo Vilniaus universitetas, tapęs iškiliausiu lenkų kultūros centru už etnografinės Lenkijos ribų.