Aleksandras I nutarė nekeršyti Lietuvos bajorijai, sulaužiusiai jam duotą ištikimybės priesaiką. Aleksandras I nutarė nekeršyti jam priesaiką sulaužiusiai Lietuvos bajorijai, todėl padėtis iš esmės liko nepakitusi. Aleksandras I buvo asmeninis Adomo Jurgio Čartoriskio draugas.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n104\n1830–1831 metų sukilimas \nAleksandras I nutarė nekeršyti ištikimybės priesaiką jam \nsulaužiusiai Lietuvos bajorijai ir viskas liko kaip buvę išskyrus tai, kad \nmilžiniškų kariuomenių žygiavimas per kraštą du kartus per pusę metų \nturėjo skaudžių pasekmių ekonomikai. Kai 1815 m.
L I E T U V O S I S T O R I J A\n104\n1830–1831 metų sukilimas \nAleksandras I nutarė nekeršyti ištikimybės priesaiką jam \nsulaužiusiai Lietuvos bajorijai ir viskas liko kaip buvę išskyrus tai, kad \nmilžiniškų kariuomenių žygiavimas per kraštą du kartus per pusę metų \nturėjo skaudžių pasekmių ekonomikai. Kai 1815 m.
Universiteto globėju iki\n1824 m. buvo Lenkijos didikų atžala – Adomas Jurgis Čartoriskis (Adam\nJerzy Czartoryski, 1770–1861) – asmeninis caro Aleksandro I draugas,\nkurį laiką ėjęs Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas.
Vienos kongreso nu- tarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietu- vos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai di- nastijai. Lietuvos bajorija reiškė pageidavimus prisijungti prie šio darinio, tačiau Aleksandras I nesutiko. Visos istorinės Lietuvos žemės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru tapo Vilniaus universitetas, tapęs iškiliausiu lenkų kultūros centru už etnografinės Lenkijos ribų.