Albrechtas, Prūsijos kunigaikštis, testamente turėjo gauti du gerus žirgus ir būti paskutinės valios gynėju bei globėju.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taipgi norime, kad jos didenybei karalaitei Onai būtų leista paimti prieš žirgų padalijimą du eidininkus, kuriuos sau geriausius mūsų arklidėse įsakys išrinkti. Po to jų didenybėms: kunigaikščiui Jonui Jurgiui, Brandenburgo grafui, kurfiurstui, Albrechtui, Prūsijos kunigaikščiui, visiems trims, norime, kad būtų duota po du gerus žirgus, prašydamas jų didenybių kaip savo giminaičių, kad giminiškos meilės ženklan iš mūsų teiktųsi dėkingai priimti ir malonėtų būti šios paskutinės mūsų valios gynėjai ir globėjai bei pagelbėti ją įvykdyti ir patarimais, ir visokeriopais kitais būdais. O jeigu kas norėtų dėl to, ką kam atiduodame, pakenkti, prieš jį tvirtai užsistoti ir nuo skriaudos ginti, jeigu vykdytojai, žemiau paminėti, delstų vykdyti sprendimą arba juo nesirūpintų, tuomet tegul patys jų didenybės perima mūsų testamento vykdymą ir patys tegu vykdo; tikime tuo, kad jų didenybės, kaip mūsų kraujo giminaičiai, mūsų prašymą įvykdys, o Viešpats Dievas už tai jų didenybes dosniai apdovanos.