1644 m. Albertas Vijūkas-Kojelavičius buvo išsiųstas į Braunsbergą dėstyti teologijos. Kojelavičius dalyvavo ordino narių susirinkime Varšuvoje, kur išrenkamas Lietuvos provincijos įgalio tiniu. Biografijos aptarime daroma prielaida, kad jėzuitų ordino vadovybei Albertas Vijūkas-Kojelavičius galėjo būti nepageidautinas.
„Lietuvos istorijos" atsiradimas glaudžiai susijęs su Vilniaus aukštąja mokykla, vadinta dvigubu akademijos ir universiteto vardu, kurios profesoriumi A. Kojelavičius buvo ir kurios studentams skyrė savo veikalą. Šiaip A. Kojelavičiaus biografija rodosi labai nesudėtinga. Jis gimė 1609 m. Vijūkų dvarelyje netoli Kauno.
Po to iškeldinamas į Varšuvą ir paskiriamas jėzuitų namų viršininku bei kolegijos kunigu. Varšuvoje jis 1677 m. ir mirė. Toks ordino vadovybės elgesys su savo' nariu, turinčiu aukščiausius mokslo laipsnius ir didelę pedagoginę patirtį, verčia daryti prielaidą, kad šis iš Vijūkų kilęs bajorėlis galėjo būti jai kuo nors nepageidautinas.
Cenzoriai neskaitė autoriaus pirmo ir antro tomų dedikacijų Sapiegoms. Antrą tomą A. Kojelavičius paskyrė Kazimierui Jonui, pirmojo, jau mirusio, dėdei. Iš dedikacijų teksto, kupino įprastinio gražbyliavimo, matyti A. Kojelavičiaus pažiūros į Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Po to iškeldinamas į Varšuvą ir paskiriamas jėzuitų namų viršininku bei kolegijos kunigu. Varšuvoje jis 1677 m. ir mirė. Toks ordino vadovybės elgesys su savo' nariu, turinčiu aukščiausius mokslo laipsnius ir didelę pedagoginę patirtį, verčia daryti prielaidą, kad šis iš Vijūkų kilęs bajorėlis galėjo būti jai kuo nors nepageidautinas.
Cenzoriai neskaitė autoriaus pirmo ir antro tomų dedikacijų Sapiegoms. Antrą tomą A. Kojelavičius paskyrė Kazimierui Jonui, pirmojo, jau mirusio, dėdei. Iš dedikacijų teksto, kupino įprastinio gražbyliavimo, matyti A. Kojelavičiaus pažiūros į Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Lietuvos valstybė nuo pat jos atsiradimo 150 metų buvo pagoniška, o jos valdovai — didieji kunigaikščiai— pagonys. Jie kariavo su krikščioniškomis valstybėmis, nepaklusdami katalikų bažnyčiai, vadovaujamai popiežiaus. Kryžiuočiai ir kalavijuočiai savo karus prieš Pabaltijo tautas teisino krikščionybės platinimu tarp pagonių barbarų, popiežius juos rėmė. Kaipgi A. Kojelavičius, katalikybės ideologas, sprendė pagoniškų valdovų santykius su krikščionimis?
„Lietuvos istorijos" atsiradimas glaudžiai susijęs su Vilniaus aukštąja mokykla, vadinta dvigubu akademijos ir universiteto vardu, kurios profesoriumi A. Kojelavičius buvo ir kurios studentams skyrė savo veikalą. Šiaip A. Kojelavičiaus biografija rodosi labai nesudėtinga. Jis gimė 1609 m. Vijūkų dvarelyje netoli Kauno.