Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 283
O po kelelių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus leidimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pirkliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį.
Goštautas sustiprino Naugarduko pilį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 164
Naugarduko piliai nieko nėgalėjo padaryti, mat, Naugarduko vaivada tuo metu buvo Albertas Goštautas57, kuris, pats gyvendamas Naugarduke, sustiprino pilį
1525 m. Albertas Goštautas parašė memorialą karalienei Bonai Sforcai.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 32
Pagaliau, bene svarbiausias liudininkas Alberto Goštauto naudai yra jo paties memorialas lotynų kalba, rašytas 1525 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did. kunigaikščio Žygimanto II Kazimieraičio žmonai karalienei Bonai Sforcai
Andrius Goštautas buvo didžiojo kunigaikščio rūmų maršalas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 130
girių sargai, ratu saugantys medžioklės vietą, pamatė ginkluotus vyrus ir pranešė apie tai didžiojo kunigaikščio rūmų maršalui Andriui Goštautui 7; tasai, nors buvo jaunas, sumojo greitai pasiimti didįjį kunigaikštį Kazimierą ir atšuoliavo su juo į Trakus
1522–1539 m. Albertas Goštautas buvo Vilniaus vaivada ir LDK kancleris.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 324
Albertas Goštautas — čia pirmą kartą BK tekste paminėtas žymiausias XVI a. Lietuvos didikų Goštautų giminės atstovas, 1522— 1539 m. buvęs Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu, mūsų spėjamas Lietuvos metraščių PS ir BK parašymo iniciatorius.
Šaltinis teigia, kad Platesnysis sąvadas ir Bychovco kronika galėjo būti sukurti Alberto Goštauto iniciatyva.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 28
Mūsų išvados, susiklosčiusios ruošiant Bychovco kronikos vertimą į lietuvių kalbą, patvirtina spėjimus, kad Platesnysis sąvadas turėjo būti sukurtas Alberto Goštauto iniciatyva XVI a. antrajame dešimtmetyje, prieš 1519 m .50. Antra, esame giliai įsitikinę, kad ne tik atskiri originalieji Bychovco kronikos pasakojimai, bet ir visa toji kronika buvo parašyta to paties Alberto Goštauto iniciatyva, dar jam gyvam esant, netrukus po Platesniojo sąvado, antrojo ir trečiojo XVI a. dešimtmečių riboje, gal būt, tarp 1519—1521 ar 1525 m