A. Smetona

PDF 157

Opozi-\ncijai protestuojant prieš J. Pajaujo suėmimą, nepritarus vyriausybės de-\nklaracijai, 1927 m. balandžio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas, \no nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip pre-\nzidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią \nšalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.

PDF 163

Vytauto Didžiojo mirties \n500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo \nmuziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto pa-\nveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietu-\nvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. \nTaip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą \njų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – \nA. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę.

PDF 186

Tai rodė, \njog Maskva kaltinimais siekia toli einančių tikslų, be to, pakvietė atvykti \nLietuvos ministrą pirmininką A. Merkį. Grėsmės akivaizdoje prezidentas \nA. Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų \n1939 m. spalio 10 d. sutarties.

PDF 179

Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi- netas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.

PDF 187

Visą birželio 15-osios naktį vykusiame vyriausybės posėdyje svarstyta, ar priešintis okupacijai, ar priimti ultimatumą. Ginkluoto pasipriešinimo idėją stabdė tai, kad tokiu atveju būtų įstota į ateities Anglijos ir Pran- cūzijos (ir JAV, gal ir SSRS) priešų bloką, o tokia Lietuva po karo būtų skaudžiai nubausta. Krikščionys demokratai ir liaudininkai, prieš tai su- sitarę, pareikalavo ministru pirmininku vietoje A. Merkio paskirti artimą krikščionims demokratams gen. S. Raštikį. Tai buvo dar vienas smūgis A. Smetonai – ultimatumo akivaizdoje opozicija verčia jo paskirtą prem- jerą, nors S. Raštikio kandidatūrai jis pritarė. Tačiau ministro pirmininko Lietuvos prezidentas jau nebegalėjo pats paskirti – sovietai tuoj pat S. Raš- tikio kandidatūrą atmetė. A. Smetonos siūlymą priešintis ginklu palaikė vos du ministrai.

PDF 161

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n161\nA. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabi-\nneto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo virše-\nnybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus \n(įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), \nSeimui nesant, vykdyti jo teises.

PDF 178

Užmegzti ryšiai su Lenkijos užsienio reikalų ministru Juzefu Beku (Józef \nBeck) nieko gero nedavė: 1936 m. sausį J. Bekas savo kalboje išplūdo Lie-\ntuvą, o kovo mėn. Kaune atsakomąja kalba A. Smetona užvėrė duris kom-\npromisui.

PDF 171

Nepriklausomybės karta\nPer nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu-\nviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos \nvalstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lie-\ntuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.

PDF 155

„Bolševizaciją“ papildė kaltinimai polonizaci-\nja, mat vykdydama rinkiminius pažadus vyriausybė lenkams leido steigti \n70 lenkiškų mokyklų, o tai, esant įtemptiems Lietuvos ir Lenkijos santy-\nkiams, įvertinta kaip pavojus visai tautai. \nDemokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai \nvaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubren-\ndo, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas.

PDF 132

Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms \npadegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelp-\nti. Jos vadovas A. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė \nkairės ir liberalų lyderius.

PDF 173

Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio \nVytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): \nvalstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos \nportretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų ga-\ntvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.

PDF 168-169

Ketvir-\ntajame dešimtmetyje gana agresyviai žydų prekybininkus ėmė puldinėti \nverslininkai laikraštyje „Verslas“ – atvirai kėlė šūkį „Lietuva lietuviams“.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n169\nTačiau valdžia efektyviai stabdė raginimus apriboti žydus, o filosemitas \nA. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems \nužteks“.

PDF 156

Tautininkai, susitarę su krikščionių demokratų bloku, vengdami naujos vyriausybės tarptautinio pripažinimo problemos, gruo- džio 19 dieną sušaukė III Seimo nepaprastąjį posėdį. Jame LKDP bloko balsais nauju šalies prezidentu išrinktas tautininkų lyderis A. Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos. LKDP blokui atiteko Seimo pir- mininko (juo išrinktas A. Stulginskis) ir jo pavaduotojų postai.

PDF 168

1923 m. panaikintas žydų ministro be \nportfelio postas, vėliau laikytasi prezidento A. Smetonos nuostatos – ka-\ndangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros \nreikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų \nžemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“.

PDF 225

1940 m. birželį išvykęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pa- geidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Por- tugaliją išvyko į JAV. Tačiau norėdamas gauti JAV vizą turėjo įsipareigoti nevykdyti politinės veiklos, tad apsiribojo ryšiais su JAV lietuviais ir Lietu- vos diplomatais. 1944 m. sausį A. Smetona žuvo Klivlande per gaisrą.

PDF 157

Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas kari- ninkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš mieste- lio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie ati- tinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sina- gogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, už- baigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.

PDF 180-181

Nacių Vokietija dėl proceso darė didžiulį politinį ir ekonominį spaudi-\nmą mažai kaimynei, todėl prezidentas A. Smetona mirties bausmę netru-\nKlaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. gruodis)\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n181\nkus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos, o 1937 m.

PDF 136

Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo na-\ncijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, \ndavė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, \nkur Taryba veda Lietuvą. Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau-\njama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui \nGeorgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos \nkaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy-\nbę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… \ngruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.

PDF 141

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma-\nsinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad \nDidžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių \nsusirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad to-\nkių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, \ntempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona \niš balkono sveikino minias.

PDF 137

Lietuvių problema buvo ta, kad 1918 m. gruodžio pabaigoje artėjant prie Vilniaus Rau­donajai armijai, A. Voldemaro vyriausybė neturėjo ginkluo- tųjų pajėgų. 1918 m. gruo­džio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.