A. Smetona

PDF 157

Opozicijai protestuojant prieš J. Pajaujo suėmimą, nepritarus vyriausybės deklaracijai, 1927 m. balandžio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas, o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip prezidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.

PDF 163

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto paveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę.

PDF 186

Tai rodė, jog Maskva kaltinimais siekia toli einančių tikslų, be to, pakvietė atvykti Lietuvos ministrą pirmininką A. Merkį. Grėsmės akivaizdoje prezidentas A. Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.

PDF 179

Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabinetas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ultimatumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.

PDF 187

Visą birželio 15-osios naktį vykusiame vyriausybės posėdyje svarstyta, ar priešintis okupacijai, ar priimti ultimatumą. Ginkluoto pasipriešinimo idėją stabdė tai, kad tokiu atveju būtų įstota į ateities Anglijos ir Prancūzijos (ir JAV, gal ir SSRS) priešų bloką, o tokia Lietuva po karo būtų skaudžiai nubausta. Krikščionys demokratai ir liaudininkai, prieš tai susitarę, pareikalavo ministru pirmininku vietoje A. Merkio paskirti artimą krikščionims demokratams gen. S. Raštikį. Tai buvo dar vienas smūgis A. Smetonai – ultimatumo akivaizdoje opozicija verčia jo paskirtą premjerą, nors S. Raštikio kandidatūrai jis pritarė. Tačiau ministro pirmininko Lietuvos prezidentas jau nebegalėjo pats paskirti – sovietai tuoj pat S. Raštikio kandidatūrą atmetė. A. Smetonos siūlymą priešintis ginklu palaikė vos du ministrai.

PDF 161

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabineto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo viršenybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises.

PDF 178

Užmegzti ryšiai su Lenkijos užsienio reikalų ministru Juzefu Beku (Józef Beck) nieko gero nedavė: 1936 m. sausį J. Bekas savo kalboje išplūdo Lietuvą, o kovo mėn. Kaune atsakomąja kalba A. Smetona užvėrė duris kompromisui.

PDF 171

Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietuviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.

PDF 155

„Bolševizaciją“ papildė kaltinimai polonizacija, mat vykdydama rinkiminius pažadus vyriausybė lenkams leido steigti 70 lenkiškų mokyklų, o tai, esant įtemptiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams, įvertinta kaip pavojus visai tautai. Demokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubrendo, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas.

PDF 132

Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelpti. Jos vadovas A. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

PDF 173

Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.

PDF 168-169

Ketvirtajame dešimtmetyje gana agresyviai žydų prekybininkus ėmė puldinėti verslininkai laikraštyje „Verslas“ – atvirai kėlė šūkį „Lietuva lietuviams“.

PDF 156

Tautininkai, susitarę su krikščionių demokratų bloku, vengdami naujos vyriausybės tarptautinio pripažinimo problemos, gruodžio 19 dieną sušaukė III Seimo nepaprastąjį posėdį. Jame LKDP bloko balsais nauju šalies prezidentu išrinktas tautininkų lyderis A. Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos. LKDP blokui atiteko Seimo pirmininko (juo išrinktas A. Stulginskis) ir jo pavaduotojų postai.

PDF 168

1923 m. panaikintas žydų ministro be portfelio postas, vėliau laikytasi prezidento A. Smetonos nuostatos – kadangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros reikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų žemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“.

PDF 225

1940 m. birželį išvykęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pageidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Portugaliją išvyko į JAV. Tačiau norėdamas gauti JAV vizą turėjo įsipareigoti nevykdyti politinės veiklos, tad apsiribojo ryšiais su JAV lietuviais ir Lietuvos diplomatais. 1944 m. sausį A. Smetona žuvo Klivlande per gaisrą.

PDF 157

Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas karininkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš miestelio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie atitinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sinagogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, užbaigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.

PDF 180-181

Nacių Vokietija dėl proceso darė didžiulį politinį ir ekonominį spaudimą mažai kaimynei, todėl prezidentas A. Smetona mirties bausmę netruKlaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. gruodis)

PDF 136

Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo nacijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, kur Taryba veda Lietuvą. Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.

PDF 141

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad tokių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias.

PDF 137

Lietuvių problema buvo ta, kad 1918 m. gruodžio pabaigoje artėjant prie Vilniaus Rau­donajai armijai, A. Voldemaro vyriausybė neturėjo ginkluotųjų pajėgų. 1918 m. gruo­džio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.

PDF 52

Ingaliojome p. A. Smetoną Vilniaus ir Suvalkų gubernijoj, o p. Banaitį Kaimo gub. Valdžia apsiėmė juos priimti kontrolieriais.