Sąvoka

žygis

1 teiginys2 įrašai18 ryšių

Toks žygis paprastai trukdavo ne ilgiau, kaip savaitę: mat, kryžiuočiai skubėdavo, kad nespėtų pastoti jiems kelio lietuviai. žygis: ordinas gebėjo kasmet suruošti į Lietuvą ne mažiau, kaip du žy- gius: vienas paprastai būdavo sausio ar vasario mėnesį, o antras — vasaros gale, dažniausiai rugpiūčio mėnesį. žygis: šitie nereguliarūs žygiai dažniausiai būdavo ruošiami tada, kai iš Vakarų atvykdavo svečių. Tokie žygiai tuomet būdavo tarsi pramoginė medžioklė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)1444-1445 m. žiemos karas irpaliaubos tarp Lietuvos ir MaskvosKeturiolikos pranciškonų nužudymasVilniujeSkirmanto pergalė prie KaidanovoGediminaičių dinastijaKryžiuočių ordinasLietuviaiLivonijos ordinasTotoriaiMalburgasNaugardukasPodolėPolockasPskovasVilniusVitebskasžygis

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

Kryžiuočių žygis į Lietuvą paprastai trukdavo ne ilgiau kaip savaitę, nes kryžiuočiai skubėdavo išvengti lietuvių pasipriešinimo.

Įrodymai (2)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Grįždami jie atsigabendavo priplėštus turtus, atsivarydavo bandas gyvulių ir atsivesdavo daugybę belaisvių. Toks žygis paprastai trukdavo ne ilgiau, kaip savaitę: mat, kryžiuočiai skubėdavo, kad nespėtų pastoti jiems kelio lietuviai. Sužinoję apie kryžiuočių žygį, lietuviai skubėdavo pasislėpti miškuose, iš kur tykodavo užpulti kryžiuočius, dažnai jie sunaikindavo ištisą grįžtančių kryžiuočių būrį: kryžiuočių kelią staiga užvertę medžiais, patys iš visų pusių supuolę juos išžudydavo.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—12