zodyno irasas

žygis

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Toks žygis paprastai trukdavo ne ilgiau, kaip savaitę: mat, kryžiuočiai skubėdavo, kad nespėtų pastoti jiems kelio lietuviai. žygis: ordinas gebėjo kasmet suruošti į Lietuvą ne mažiau, kaip du žy- gius: vienas paprastai būdavo sausio ar vasario mėnesį, o antras — vasaros gale, dažniausiai rugpiūčio mėnesį. žygis: šitie nereguliarūs žygiai dažniausiai būdavo ruošiami tada, kai iš Vakarų atvykdavo svečių. Tokie žygiai tuomet būdavo tarsi pramoginė medžioklė.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

Kryžiuočių žygis į Lietuvą paprastai trukdavo ne ilgiau kaip savaitę, nes kryžiuočiai skubėdavo išvengti lietuvių pasipriešinimo.

Įrodymai (2)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Grįždami jie atsigabendavo pri- plėštus turtus, atsivarydavo bandas gyvulių ir atsivesdavo dau- gybę belaisvių. Toks žygis paprastai trukdavo ne ilgiau, kaip savaitę: mat, kryžiuočiai skubėdavo, kad nespėtų pastoti jiems kelio lietuviai. Sužinoję apie kryžiuočių žygį, lietuviai skubė- davo pasislėpti miškuose, iš kur tykodavo užpulti kryžiuočius, dažnai jie sunaikindavo ištisą grįžtančių kryžiuočių būrį: kry- žiuočių kelią staiga užvertę medžiais, patys iš visų pusių supuolę juos išžudydavo.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)12