t-001vidutinis
Lietuvoje nebuvo įsteigtos zemstvos, Rusijoje nuo 1864 m. veikusios vietos savivaldos institucijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
Lietuva po 1905-ųjų – kultūrinė kova Nors po revoliucijos Rusijoje atsirado atstovaujamosios, tie- sa, ne demokratiškai renkamos, valdžios institucija – dvejų rūmų – Vals- tybės Tarybos ir Valstybės Dūmos – parlamentas, su kuriuo caras dalijosi įstatymų leidyba, visa vykdomoji valdžia ir konstitucinių įstatymų leidimas liko caro rankose. Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, dau- giausia socialdemokratus. Nepasikeitė ir vietinio valdymo modelis. Lietu- voje taip ir nebuvo įsteigtos šį modelį papildančios vietos savivaldos insti- tucijos, vadinamosios zemstvos, veikusios Rusijoje nuo 1864 m. Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikė- jai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviš- kąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai). Tačiau Len- kijos karalystės autonomijai Dūma nepritarė.