t-001vidutinis
Lietuvoje nebuvo įsteigtos zemstvos, Rusijoje nuo 1864 m. veikusios vietos savivaldos institucijos.
Įrodymai (1)
Lietuva po 1905-ųjų – kultūrinė kova Nors po revoliucijos Rusijoje atsirado atstovaujamosios, tiesa, ne demokratiškai renkamos, valdžios institucija – dvejų rūmų – Valstybės Tarybos ir Valstybės Dūmos – parlamentas, su kuriuo caras dalijosi įstatymų leidyba, visa vykdomoji valdžia ir konstitucinių įstatymų leidimas liko caro rankose. Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, daugiausia socialdemokratus. Nepasikeitė ir vietinio valdymo modelis. Lietuvoje taip ir nebuvo įsteigtos šį modelį papildančios vietos savivaldos institucijos, vadinamosios zemstvos, veikusios Rusijoje nuo 1864 m. Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikėjai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviškąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai). Tačiau Lenkijos karalystės autonomijai Dūma nepritarė.