Maža to, 1557 m. jis paskelbė įstatymą, visiškai pertvarkantį žemės ūkį ir įvedantį valakų sistemą. Valstiečiams duodamieji valakai nebuvo visiškai lygūs: kur žemė būdavo geresnė, valakai būdavo mažesni, o kur žemė būdavo prastesnė, — didesni. Su šia reforma valakas pasidarė ūkio vienetas: nuo jo buvo imami mokesčiai, nuo jo buvo einamos ir pareigos.
Kadangi dvaro bernai — vergai, kurie anksčiau apdirbdavo dvaro žemę, per brangiai atseidavo, tai jie iš dvarų buvo iškelti ir apgyvendinti kaimuose. Valstiečiams duodamieji valakai nebuvo visiškai lygūs: kur žemė būdavo geresnė, valakai būdavo mažesni, o kur žemė būdavo prastesnė, — didesni. Valakas kai kur buvo 30—33 margų, o kai kur siekė net 44 margus.
Vijūkai nuo 1580 m. minimi Romainių Vijūkų lauke, kur pirko ar parduodavo nedidelius žemės plotus, tarp jų pusę valako, valaką ar dirvą 2–3 statinėms rugių užsėti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima (straipsnis, 1994 m.)