Sąvoka

ūkė

sąvoka

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Kernius, kunigaikštis Lietuvos, tapęs nuo karių Jaroslavo jautresnis, saugodamos nuo antpuolių gu dų, aukštame skardy linksmoj laukymėj tarp ąžuo lynų rimtą pilį įkūręs ir nuo savo vardo ją Kerna ve praminęs, kurioje pats su ūkės rėdą ir Lietuvos vyresnybe. Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, bro liui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gu dai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Kernius, kunigaikštis Lietuvos, tapęs nuo karių Jaroslavo jautresnis, saugodamos nuo antpuolių gu dų, aukštame skardy linksmoj laukymėj tarp ąžuo lynų rimtą pilį įkūręs ir nuo savo vardo ją Kerna ve praminęs, kurioje pats su ūkės rėdą ir Lietuvos vyresnybe.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

§ XV Kernius ir Gimbutas Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiai, karės jų su gudais, lenkais ir žuvėdais Kernius turėjęs savo valdžioj kraštą tarp upių Neries, Nevėžio ir Daugavos, Gimbutas valdęs visus Žemaičius; abudu gyvenusiu taikiai vienybėj ir kliauty. Kernius, kunigaikštis Lietuvos, tapęs nuo karių Jaroslavo jautresnis, saugodamos nuo antpuolių gudų, aukštame skardy linksmoj laukymėj tarp ąžuolynų rimtą pilį įkūręs ir nuo savo vardo ją Kernave praminęs, kurioje pats su ūkės rėdą ir Lietuvos vyresnybe gyvendamas, už buveinę visos Lietuvos ūkės paskyręs, kaipogi tenai kiekvienam reikalui ar pavojui radusis tėvūnai, arba senatoriai, į dūmą, arba rodą, galėjo veikiai susirinkti. Šiandien pamatai tos vietovės, arba miesto, ir pilės tebėr, o šūsnis irų sugriuvusių rūmų, krūmais apaugusių, nuo tolo riogso, o apkerpėję pamatų kūliai rodo rūstą povyzių senų dienų buveinės Lietuvos ūkės, kurioje bočiai probočiai, išmintingai rėdydamos, ne kartą draudino neprietelius ūkės savo.
t-002vidutinis

Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, bro liui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gu dai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Įėjusiu į Juodgirėnus (šiandien Baltaisiais Gudais vadinamus) pasiskaidė į žaras ir, apygardas Polocko baisiai nuteriojusiu, į pačią pilį mojavo laužtis, bet šiuo kartu liovusiuos tą daryti, nusluoguotu visokiomis gėrybėmis pagrįžo laimingai į Kernavę, savo buveinę1. Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, broliui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gudai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė. Šiaurėj vienok lietuvių giminės, užvis žemaičiai, рака j aus neturėjo.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—22