zodyno irasas

ūkė

sąvoka

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Kernius, kunigaikštis Lietuvos, tapęs nuo karių Jaroslavo jautresnis, saugodamos nuo antpuolių gu dų, aukštame skardy linksmoj laukymėj tarp ąžuo lynų rimtą pilį įkūręs ir nuo savo vardo ją Kerna ve praminęs, kurioje pats su ūkės rėdą ir Lietuvos vyresnybe. Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, bro liui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gu dai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Kernius, kunigaikštis Lietuvos, tapęs nuo karių Jaroslavo jautresnis, saugodamos nuo antpuolių gu dų, aukštame skardy linksmoj laukymėj tarp ąžuo lynų rimtą pilį įkūręs ir nuo savo vardo ją Kerna ve praminęs, kurioje pats su ūkės rėdą ir Lietuvos vyresnybe.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

§ XV Kernius ir Gimbutas Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiai, karės jų su gudais, lenkais ir žuvėdais Kernius turėjęs savo valdžioj kraštą tarp upių Neries, Nevėžio ir Daugavos, Gimbutas valdęs vi­ sus Žemaičius; abudu gyvenusiu taikiai vienybėj ir kliauty. Kernius, kunigaikštis Lietuvos, tapęs nuo karių Jaroslavo jautresnis, saugodamos nuo antpuolių gu­ dų, aukštame skardy linksmoj laukymėj tarp ąžuo­ lynų rimtą pilį įkūręs ir nuo savo vardo ją Kerna­ ve praminęs, kurioje pats su ūkės rėdą ir Lietuvos vyresnybe gyvendamas, už buveinę visos Lietuvos ūkės paskyręs, kaipogi tenai kiekvienam reikalui ar pavojui radusis tėvūnai, arba senatoriai, į dūmą, ar­ ba rodą, galėjo veikiai susirinkti. Šiandien pamatai tos vietovės, arba miesto, ir pilės tebėr, o šūsnis irų sugriuvusių rūmų, krūmais apaugusių, nuo tolo riogso, o apkerpėję pamatų kūliai rodo rūstą povy- zių senų dienų buveinės Lietuvos ūkės, kurioje bo­ čiai probočiai, išmintingai rėdydamos, ne kartą draudino neprietelius ūkės savo.
t-002vidutinis

Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, bro liui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gu dai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Įėjusiu į Juodgirė- nus (šiandien Baltaisiais Gudais vadinamus) pasis- kaidė į žaras ir, apygardas Polocko baisiai nuterio- jusiu, į pačią pilį mojavo laužtis, bet šiuo kartu lio­ vusiuos tą daryti, nusluoguotu visokiomis gėrybėmis pagrįžo laimingai į Kernavę, savo buveinę1. Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, bro­ liui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gu­ dai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė. Šiaurėj vienok lietuvių giminės, užvis žemaičiai, рака j aus neturėjo.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)
Papildoma informacija

Kiti vardai: ūkė

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 199522