Lenkų tautiniai demokratai etniniams lietuviams įsivaizduojamoje Lenkijos valstybėje numatė etninės kultūrinės mažumos statusą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 125
Lietuvos teritorijoje taip pat veikė daug visuomeninių ir kultūrinių or- ganizacijų, beveik visų lenkų (Lenkijos) politinių partijų padaliniai. La- biausiai savo veiklą čia buvo išplėtoję lenkų tautiniai demokratai, kurių lyderis visų lenkų žemių mastu Romanas Dmovskis (Roman Dmowski) vadovavosi lenkų organinio nacionalizmo doktrina. Etniniams lietu- viams jų įsivaizduojamoje Lenkijos valstybėje (arba autonominėje Len- kijoje Rusijos sudėtyje) buvo numatytas etninės kultūrinės mažumos statusas. Nedaug nuo jų skyrėsi lenkų krikščionių demokratų pozicija.
Lenkai savo valstybingumo planuose lietuviams numatė tik tautinės mažumos statusą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano \nBaranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valsty-\nbė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi. Savo valstybingumo \nplanuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą. Tarsi „at-\nsidėkodami“ už tai lietuviai savo vizijų Lietuvos valstybėje lenkiškai kal-\nbantiesiems taip pat numatė tik tautinės mažumos statusą. Dialogas kom-\nplikavosi. 1914 m. pradžioje dar niekas nemąstė, kad po kelerių metų teks \nimtis praktinės veiklos svajonėms įgyvendinti, kad netrukus reikės rinktis \nne draugijas pagal kalbą, o Lenkijos arba Lietuvos piliečio pasą.
Tautinės mažumos Lietuvoje galėjo puoselėti savo kalbą ir kultūrą, bet nesijautė lygiateisės su lietuviais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 170
Negalėdami dėl prastų tarpvalstybinių santykių vykdyti platesnės poli-\ntinės veiklos, Lietuvos lenkai daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai. Apskritai \ntautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti \nsavo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lie-\ntuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė \nvalstybinės tarnybos.
Lenkai lietuviams, o lietuviai lenkiškai kalbantiesiems savo valstybės vizijose numatė tik tautinės mažumos statusą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valsty- bė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi. Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą. Tarsi „at- sidėkodami“ už tai lietuviai savo vizijų Lietuvos valstybėje lenkiškai kal- bantiesiems taip pat numatė tik tautinės mažumos statusą. Dialogas kom- plikavosi. 1914 m. pradžioje dar niekas nemąstė, kad po kelerių metų teks imtis praktinės veiklos svajonėms įgyvendinti, kad netrukus reikės rinktis ne draugijas pagal kalbą, o Lenkijos arba Lietuvos piliečio pasą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvių literatūra per šį laikotarpį pakilo į naujas aukštumas, lietuvių kalba parašyti kūriniai tenkino ir intelektualiai išlavintą protą, gerą meni- nį skonį. Etninės lietuvybės pagrindu gimstančiai nacijai vyskupo Antano Baranausko formuluoti tikslai atrodė pasiekiami, ypač jei atsirastų valsty- bė, kuri juos laikytų ir savo kultūros politikos dalimi. Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą.