Ivanas pažadėjo atsiųsti taikytojus, kai karalius surašys jam padarytus nuostolius. Maskvėnai turėjo paskirti taikytojus, kurie Sebežo krašte įsakytų grąžinti kaimus ir atlyginti nuostolius.
Nerasdamas kitos dings\nties laiškų rašyti, nusiskundė dėl pasieniuose daromų\nskriaudų ir paprašė, kad žydų pirkliams leistų laisvai\nkeliauti iš Lietuvos į Maskvos kunigaikštystę. Ivanas\natmetė šį prašymą, tačiau pažadėjo atsiųsti taikytojus,\nkurie ir atsiteis už skriaudas, bet tada, kai karalius jam\nsurašysiąs, kokių nuostolių pridaryta. Antra vertus,\nprimygtinai pareikalavo, kad savo ruožtu karalius atsi\nlygintų už jam padarytas skriaudas, o jų didžiausia —\nta, kad po šiai dienai nepripažįstamas caro titulas.
Vildamiesi, jog ta proga galės šį bei tą naudinga padaryti Lietuvai, jie noriai sugrįžo į Maskvą, tačiau, pradėję derybas dėl paliaubų, pasi sakė nepasirašysią jokio susitarimo, kol maskvėnai ne duosią aiškaus atsakymo dėl skriaudų, padarytų prie Sebežo. Šitokiu atkakliu elgesiu galop palaužė mask- vėnus ir privertė juos tuojau pat paskirti taikytojus, kurie, nuvykę į Sebežo kraštą, turėjo susipažinti su padėtimi ir įsakyti grąžinti užgrobtus kaimus bei at lyginti kitus nuostolius. Kai šalys sutarė dėl šių daly kų, karaliaus pasiuntiniai sutiko pasirašyti trejų metų paliaubų susitarimą tomis pačiomis sąlygomis, kurio mis sudarytos ir ankstesnės.