Pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“. „Suverenumo“ sąvoka pamažu keitėsi, kol kas nekalbėta apie politinės sistemos keitimą, o tautiniu klausimu pasisakyta atsargiai. LPS reikalaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbiančios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija dėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
Žinomi lietuvių ekonomistai Kazimieras Antanavičius, Kazimiera Prunskienė, Antanas Buračas, Eduardas Vilkas viešai ėmė svarstyti Lietuvos kovos dėl ekonominio savarankiškumo klausimus, pasisakė už įmonių savarankiškumą ir rinkos laisvę, kad respublika neturi būti mechaninė įmonių suma, kaip SSRS neturėtų būti mechaninė respublikų suma. „Suverenumo“ sąvoka pamažu keitėsi, kol kas nekalbėta apie politinės sistemos keitimą, o tautiniu klausimu pasisakyta atsargiai. Pamažu žmonėse tirpo baimės jausmas, kad kitaip kalbantis ar rašantis bus ištremtas, suimtas, uždarytas į psichiatrijos ligoninę.
LPS reikalaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbiančios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija dėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
Pradiniame etape Sąjūdis iš esmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų etapais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbačiovas, rungdamasis su senąja SSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis, o LPS stengėsi remti Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti Lietuvoje. Pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“. Svarbiausias dėmesys skiriamas kultūros ir ekologijos problemoms, šalies ekonomikai.