sidabrinė

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Vienas iš tokių mokesčių sidabrinė, renkama karo reikalams, bet jau virstanti beveik nuolatiniu mokesčiu. Yra žinių, kad 1468 m. Kaunas iš savo miestiečių rinko 12 grašių sidabrinės nuo namo, o iš Kaune įsikūrusių Prūsų miestų pirklių - net po 4 kapas grašių, t. y. 20 kartų daugiau. 1487 m. kauniečiai sidabrinės turėjo mokėti po 18 grašių, o ne Kauno miestiečiai, turintys nekilnojamojo turto Kaune, - po 4 kapas plačiųjų grašių arba 6 kapas lietuviškųjų.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Iš valstybės lietuviškųjų žemių miestų sąraše dar yra Trakai, kurių miestiečiai krikščionys ir karaimai kartu turėjo mokėti 60 kapų grašių, ir Merkinė, turėjusi mokėti 30 kapų grašių. Panašus sidabrinės sąrašas, tik išsamesnis, su daugiau miestų, buvo sudarytas 1551 m. Pagal jį Vilniui buvo skirta 500 kapų grašių norma.

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Šaltiniai leidžia praverti duris į tą pasaulį, teikia Skaitytojui galimybę pačiam pajusti sidabrinės mokesčio (sidabrine vadinama nereguliari rinkliava karo reikalams, uždedama seimo nutarimu valstybės gyventojams. - / . K) savanoriškos naštos svorį, pasivaikščioti po šurmuliuojančią karo lauko stovyklą, dalyvauti priešo pilies apgultyje ir kartu su valdovu apraudoti savosios netektį, atsidurti karo prievolę turėjusios atlikti