1517 m. Martyno Liuterio (Martin Luther) pradėta reformacija laikoma viena iš reikšmingiausių Naujųjų amžių apraiškų. Kulvietis, pasinaudodamas reformacija, iškėlusia gimtosios kalbos svarbą bendraujant su Dievu, suformulavo tokią kultūrinę programą, kuri lietuvių kalbą turėjo padaryti visos švietimo sistemos pagrindu, pakelti šią kalbą į valstybės interesų lygį ir taip. Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą protestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti Bažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pačios Katalikų bažnyčios įtaką.
Antruoju reformacijos etapu Lietuvos didikai pasirinko kalvinizmą, nes jis atitiko jų siekį silpninti didžiojo kunigaikščio valdžią ir Katalikų bažnyčią.
Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos \ndiduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama \nrusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: \nlietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro-\njektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi. \nAntruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą \nprotestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti \nBažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pa-\nčios Katalikų bažnyčios įtaką. Lietuvos reformacijos ryškiausia ir įtakin-\ngiausia protestantų figūra – LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus \nRadvila Juodasis (1515–1565), 1563 m.
) Prūsiją, kur jį priglobė kunigaikštis Albrechtas. A. Kulvietis, pa-\nsinaudodamas reformacija, iškėlusia gimtosios kalbos svarbą bendraujant \nsu Dievu, suformulavo tokią kultūrinę programą, kuri lietuvių kalbą turėjo \npadaryti visos švietimo sistemos pagrindu, pakelti šią kalbą į valstybės in-\nteresų lygį ir taip išugdyti lietuvių inteligentiją.