1517 m. Martyno Liuterio (Martin Luther) pradėta reformacija laikoma viena iš reikšmingiausių Naujųjų amžių apraiškų. Kulvietis, pasinaudodamas reformacija, iškėlusia gimtosios kalbos svarbą bendraujant su Dievu, suformulavo tokią kultūrinę programą, kuri lietuvių kalbą turėjo padaryti visos švietimo sistemos pagrindu, pakelti šią kalbą į valstybės interesų lygį ir taip. Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą protestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti Bažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pačios Katalikų bažnyčios įtaką.
Antruoju reformacijos etapu Lietuvos didikai pasirinko kalvinizmą, nes jis atitiko jų siekį silpninti didžiojo kunigaikščio valdžią ir Katalikų bažnyčią.
Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos diduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama rusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: lietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo projektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi. Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą protestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti Bažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pačios Katalikų bažnyčios įtaką. Lietuvos reformacijos ryškiausia ir įtakingiausia protestantų figūra – LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), 1563 m.
) Prūsiją, kur jį priglobė kunigaikštis Albrechtas. A. Kulvietis, pasinaudodamas reformacija, iškėlusia gimtosios kalbos svarbą bendraujant su Dievu, suformulavo tokią kultūrinę programą, kuri lietuvių kalbą turėjo padaryti visos švietimo sistemos pagrindu, pakelti šią kalbą į valstybės interesų lygį ir taip išugdyti lietuvių inteligentiją.