zodyno irasas

proletarinis internacionalizmas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

Į proletarinį internacionalizmą orientuotos radikalių kairiųjų organizacijos Lietuvoje veikė nelegaliai ir krašte buvo neįtakingos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 124

Propagandos lygmeniu vyko konkurencinė kova tarp skirtingos ideo- loginės pakraipos politinių grupuočių (neretai pasivadinusių partijomis), veikusių atskirai lietuvių ir lenkų bendruomenių vardu, kurios daugiau ar mažiau laikėsi atitinkamai arba lietuvių, arba lenkų etnolingvistinio naci- onalizmo pozicijų ir a priori kitos pusės siekius laikė priešiškais ir iš esmės neteisėtais. Tokia pozicija nesivadovavo tik krašte neįtakingos radikalių kai- riųjų, į komunistinę revoliuciją ir vadinamąjį proletarinį internacionalizmą besiorientavusios, nelegaliai veikusios organizacijos, vienas kitas intelektua- las, taip pat negausi LDK valstybingumo idėjos mylėtojų, vadinamoji „kraš- tiečių“ (lenkiškai „krajovcų“) demokratų srovė. Ji propagavo autonominės Lietuvos, buvusios LDK ribose, idėją, kaip daugiakultūrį lietuvių, lenkų, baltarusių, tam tikra prasme ir žydų valstybinį darinį, kuriame pirmųjų trijų tautų kalbos turėtų valstybinį statusą.
t-002vidutinis

Tokia pozicija nesivadovavo tik krašte neįtakingos radikalių kairiųjų, į komunistinę revoliuciją ir vadinamąjį proletarinį internacionalizmą besiorientavusios, nelegaliai veikusios organizacijos, vienas kitas intelektualas, taip pat negausi LDK valstybingumo.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 124

Propagandos lygmeniu vyko konkurencinė kova tarp skirtingos ideo- loginės pakraipos politinių grupuočių (neretai pasivadinusių partijomis), veikusių atskirai lietuvių ir lenkų bendruomenių vardu, kurios daugiau ar mažiau laikėsi atitinkamai arba lietuvių, arba lenkų etnolingvistinio naci- onalizmo pozicijų ir a priori kitos pusės siekius laikė priešiškais ir iš esmės neteisėtais. Tokia pozicija nesivadovavo tik krašte neįtakingos radikalių kai- riųjų, į komunistinę revoliuciją ir vadinamąjį proletarinį internacionalizmą besiorientavusios, nelegaliai veikusios organizacijos, vienas kitas intelektua- las, taip pat negausi LDK valstybingumo idėjos mylėtojų, vadinamoji „kraš- tiečių“ (lenkiškai „krajovcų“) demokratų srovė. Ji propagavo autonominės Lietuvos, buvusios LDK ribose, idėją, kaip daugiakultūrį lietuvių, lenkų, baltarusių, tam tikra prasme ir žydų valstybinį darinį, kuriame pirmųjų trijų tautų kalbos turėtų valstybinį statusą.
c-24947Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 124

riųjų, į komunistinę revoliuciją ir vadinamąjį proletarinį internacionalizmą